Dėl ko tarėsi ir ką nutarė gatvėje dviem minutėms susitikę teisininkai, Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sekliai matė ir girdėjo.
Tačiau koks teisėjas nagrinėjo bylą, kurios numeris ir kaltinamųjų pavardės visiems buvo žinomi, ilgą laiką nustatyti nepavyko. Paaiškėjo, kad taip buvo tiriama garsioji teisėjų korupcijos byla, kurios dalis jau nagrinėjama teismuose, o dalis įstrigo prokuratūros stalčiuose.
Klausimas sukėlė įtarimų
Aštuoni kyšininkavimu įtariami teisėjai triukšmingai buvo sulaikyti 2019 metų vasarį.
Tuomet tiek sprendimą dėl jų nušalinimo turėjusiai priimti Teisėjų tarybai, tiek prašymus dėl jų suėmimo svarsčiusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui prokurorai pateikė tik miglotos informacijos.
STT sekliams įtarimų sukėlė dar 2018 metų rugsėjį užfiksuotas tuomečio advokato Drąsučio Zagrecko skambutis Apeliacinio teismo teisėjui Viktorui Kažiui.
Klausimą, ar teisėjas planuoja eiti į baseiną, ir atsakymą, kad jis pasirinko sporto klubą, pareigūnai palaikė konspiracija.
Teisėją ir advokatą D.Zagrecką jie stebėjo ir kitą dieną, kai nesusitarę dėl susitikimo vietos ir laiko jie susitiko Vilniuje, Šiaurės miestelyje, šalia Valstybinės mokesčių inspekcijos. Pareigūnai užfiksavo, kad D.Zagreckas V.Kažiui perdavė kelis A4 formato popieriaus lapus. Tuomet teisėjas įėjo į restoraną, o advokatas įsėdo į automobilį ir išvažiavo.
Užteko dviejų minučių
Pareigūnai užfiksavo, jog V.Kažys su D.Zagrecku bendravo stovėdami vienas arti kito, kad jų pokalbio negirdėtų kiti asmenys, ir abu vis dairėsi aplink.
Vyrų pokalbis truko tik dvi minutes.
To užteko, kad pareigūnai padarytų išvadą, jog per šį laiką Apeliacinio teismo teisėjas su advokatu susitarė paimti 50 tūkst. eurų kyšį už tai, kad būtų išteisintas Šiaulių apygardos teismo nuteistas asmuo.
Teisėjų taryba šiame STT įraše neįžvelgė ne tiktai nusikaltimo, bet ir etikos pažeidimo, todėl V.Kažio neatleido iš darbo, jis nušalintas iki tyrimo pabaigos.
Tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai tokios informacijos užteko, kad V.Kažys savaitei būtų uždarytas už grotų.
Vėliau įtarimai V.Kažiui ne kartą buvo pakeisti, o galutinių įtarimų jis nežino iki šiol.
Visi laikinai nušalinto šio teisėjo prašymai susipažinti su byla buvo atmesti.
Tokius prokuroro sprendimus V.Kažys skundė teismams, bet visi skundai taip pat buvo atmesti.
Vaikštinėjo prie teismo
Dviejų minučių užteko, kad įtariamuoju taptų ir Apeliacinio teismo teisėjas Konstantinas Gurinas.
Pareigūnai užfiksavo, kad 2018 metų spalio 25-ąją netoli Apeliacinio teismo pastato esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje advokatas D.Zagreckas priėjo prie teisėjo K.Gurino.
Jie dvi minutes kalbėdamiesi paėjo šalia esančia A.Domaševičiaus gatve. Tuomet teisėjas pasuko į teismo kiemą, o advokatas išvažiavo.
Teisėjo ir advokato telefono pokalbių klausęsi sekliai negirdėjo, kad dėl šio susitikimo jie būtų taręsi, todėl jį taip pat palaikė konspiracija.
Buvo teigiama, kad dėl palankaus sprendimo vienoje civilinėje byloje K.Gurinui turėjo būti pasiūlytas 80 tūkst. eurų kyšis.
Jis buvo suimtas dešimčiai dienų, o vėliau atleistas iš Apeliacinio teismo teisėjo pareigų.
Nenurodė teisėjos pavardės
Surasti viešą informaciją sekliams pasirodė sudėtingiau negu nustatyti, dėl ko susitarė kelioms minutėms susitikę teisininkai.
Dokumente, kurį prokuroras Gedgaudas Norkūnas pateikė teismui, nurodyta, kad gindamas nusikaltėlių pasaulio atstovo Deimanto Bugavičiaus nužudymu įtariamą Ričardą Baiką advokatas D.Zagreckas bendravo su jo atstovu Gintaru Rimkumi ir už šio įtariamojo paleidimą tyrimo metu nenustatytai Vilniaus apygardos teismo teisėjai ruošėsi perduoti 5 tūkst. eurų kyšį.
Nors dokumente ne kartą nurodytas šios bylos numeris ir įtariamojo pavardė, sužinoti teisėjos pavardės sekliams kažkodėl nepavyko.
Apklausė prokuroro seserį
Ar tiktai ne dėl to, kad tuomet Vilniaus apygardos teisme dirbusi teisėja Vitalija Norkūnaitė yra prokuroro G.Norkūno sesuo?
Nors nebuvo jokių duomenų, kad prokuroras galėjo perspėti savo seserį, dėl šio epizodo ne vienam teisininkui kilo daug abejonių.
Dabar, praėjus beveik trejiems metams nuo garsiojo tyrimo pradžios, prokuratūra pranešė, jog „šiame ikiteisminiame tyrime niekuomet nebuvo ir dabar nėra jokių duomenų apie tai, kad šiuo metu Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai V.Norkūnaitei būtų buvęs duotas kyšis ar kad jai būtų planuojama, ketinta, žadėta jį duoti“.
STT tyrėjai Apeliacinio teismo teisėją V.Norkūnaitę apklausė kaip liudytoją. Prokuratūros teigimu, sprendimus tuose epizoduose, kur minima teisėja V.Norkūnaitė, priėmė kitas Generalinės prokuratūros prokuroras.
Pakilo karjeros laiptais
G.Norkūnas per tą laiką tapo Europos deleguotoju prokuroru, o prokuratūra pranešė, kad jis buvo tik vienas iš specialiųjų prokurorų, organizavusių ikiteisminį tyrimą dėl teisėjų, advokatų ir kitų asmenų galimai padarytų nusikaltimų.
Prokuratūros teigimu, G.Norkūnas negalėjo priimti ir nepriėmė jokių sprendimų dėl kriminalinės žvalgybos priemonių taikymo, nes neturėjo tam įgaliojimų ir jokios įtakos kriminalinės žvalgybos procesui daryti negalėjo.
Toks teiginys nustebino su dalimi bylos medžiagos susipažinusius teisininkus.
Jiems nekilo abejonių, kad būtent G.Norkūnas vadovavo žvalgybiniam tyrimui ir žinojo visą operatyvinę informaciją.
Skubėjo pareikšti įtarimų
„Lietuvos ryto“ kalbintų teisininku teigimu, akivaizdu, kad pareikšti įtarimus teisėjams ir juos nušalinti buvo itin skubama.
STT ir generalinis prokuroras dėl teisėjų teisinės neliečiamybės panaikinimo į Prezidentūrą kreipėsi pirmą dieną, kai tik Seimas pabaigė sesiją.
Neatmetama, kad Seimą norėta apeiti specialiai, nes jei dėl teisėjų neliečiamybės būtų buvę svarstoma Seime, daug informacijos būtų patekę į viešumą, o daliai parlamentarų dėl teisėsaugos surinktos medžiagos būtų kilę daug klausimų.
Buvo aplenktas ne tik Seimas. Dekretą patraukti teisėjus baudžiamojon atsakomybėn prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė 2019 metų vasario 19-ąją, o prokurorų skubinama Tauragės apylinkės teismo teisėja išdavė leidimus teisėjų namuose ir darbe atlikti kratas.
Tačiau Teisės aktų registre prezidentės dekretas buvo paskelbtas tik vasario 20-ąją.
Prezidento dekretai įsigalioja tiktai po to, kai jie būna paskelbti Teisės aktų registre. Kai apylinkės teismo teisėja priėmė nutartį, šis teisės aktas dar negaliojo.
Įklimpęs advokatas iš balos išbrido sausas
Visiems teisėjams pateikti įtarimai susiję su buvusiu advokatu D.Zagrecku. Jis buvo įtariamas net keliolika kartų bandęs papirkti teisėjus, tačiau pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga ir iš šios istorijos išbrido sausas.
Už teisėsaugai suteiktą informaciją praėjusių metų rugpjūtį D.Zagreckas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuo baudžiamosios atsakomybės taip pat atleista advokatė Giedrė Cimbolienė.
Iš advokato D.Zagrecko nutarta konfiskuoti 50 tūkst. eurų, o iš advokatės G.Cimbolienės – 3 tūkst. eurų sumą. Šias sumas jie esą galėjo gauti iš nusikalstamos veiklos.
