„Labai svarbu pažymėti, kad Lietuvoje, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, niekada nebuvo taikomi tokie griežti reikalavimai, kaip kitose šalyse. Tuo nereikėtų spekuliuoti“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo J.Sejonienė.
Karantinas siūlomas ne be pagrindo?
Ministrė pirmininkė apie galimą naujo karantino režimo paskelbimą užsiminė šią savaitę. Anot jos, norint įvesti privalomą kaukių dėvėjimą uždarose erdvėse, reikia skelbti karantiną. Vyriausybė prie svarstymų dėl naujo karantino įvedimo turėtų grįžti kitą savaitę.
„Jeigu jau nuskambėjo iš premjerės lūpų toks pasiūlymas, vadinasi, tai yra tikrai būtina. Visi žino pastarųjų dienų skaičius – tiek naujų užsikrėtimų, tiek situaciją mūsų sveikatos priežiūros įstaigose. Šis siūlymas nėra be pagrindo. Režimas reikalingas tam, kad būtų galima operatyviau ir paprasčiau priimti sprendimus situacijai kontroliuoti“, – įsitikinusi J.Sejonienė.
Konservatorių frakcijos atstovė neabejoja, kad visuomenę žinia apie galimą dar vieną karantiną įaudrins, tačiau, jos teigimu, žmonės turėtų suprasti, kokia yra tų sprendimų kaina. Seimo narė atkreipė dėmesį, kad net ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sutinka, jog ribojimų reikia, ir jie turėtų būti net dar griežtesni.
„Jeigu turime saugoti gyvybes, tai tas ir turi būti daroma, tie sprendimai turi būti priimami. Štai, pavyzdžiui, buvęs sveikatos apsaugos ministras A.Veryga sako, kad tos priemonės, tarkime, kaukių dėvėjimas, yra nepakankamos, reikia iš karto imtis griežtesnių, nors dauguma nori švelnesnių.
Manau, kad Vyriausybė į situaciją reaguoja jautriai, dėl kiekvienos iš tų priemonių būtinumo diskutuos ir tinkamai tai iškomunikuos visuomenei, kodėl tų priemonių reikia“, – svarstė J.Sejonienė.
Ar ribojimai turėtų būti griežtesni?
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė savo ruožtu sakė mananti, kad reikėtų pradėti nuo švelniausių ribojimų, ir tik situacijai sparčiai blogėjant, juos griežtinti.
„Pasirinktas priemones diktuos situacija. Šiuo metu situacija, nors ir blogėjanti, nėra blogėjanti labai staigiai. Aš pateisinu, kad pirmiausia pasirenkamos švelniausios priemonės. Reikia išlaikyti diskusiją su visuomene, pasitikėjimą, aiškinant, kodėl kiekviena priemonė yra priimama.
Labai tikiuosi, kad tokių griežtų priemonių, kurios buvo taikomos praėjusiais metais ar antros bei trečios bangos metu, nebereikės. Ir pasieksime pažeidžiamiausių grupių vakcinacijos lygius tokius, kurie padės išvengti būtent tų pačių griežčiausių priemonių taikymo“, – vylėsi ji.
Politikė stebėjosi išgirstomis istorijomis, kaip jauni asmenys, kurie patys greičiausiai yra pasiskiepiję, nuo vakcinos atkalbinėja savo tėvus. Tačiau vilties, jos manymu, turėtų suteikti į namus keliaujančios ir akis į akį su žmonėmis pabendrauti galinčios slaugytojos.
„Nors ir taip turime platų arsenalą priemonių, kurios yra naudojamos, kad gyventojai galėtų pasiskiepyti, jos ir toliau yra plečiamos. Teko girdėti vertinimų, kad tie veiksmai, kai slaugytojai atvyksta į namus, duoda labai gerą efektą.
Tikiuosi, kad tai pasiteisins, taip pat, kaip ir vakcinacija šeimos medicinos centruose, poliklinikose, vaistinėse“, – apibėndrino J.Sejonienė.
