„Kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis ir sąjungininkais, Estija nuolat palaikė Lietuvą reaguojant į Aliaksandro Lukašenkos režimo surengtą hibridinę ataką. Palaikysime Lietuvą ir ateityje“, – pabrėžė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas.
„Esame pasirengę operatyviai reaguoti į besikeičiančią situaciją prie išorinių Europos Sąjungos ir NATO sienų. Dirbame kartu, kad sustabdytume nelegalios migracijos srautą“, – pažymėjo Estijos vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, Estijos gynybos pajėgų bepiločiais surinkta informacija Lietuvai leidžia geriau suprasti, kas vyksta pasienio zonoje, pridūrė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas.
„A. Lukašenkos režimas ir toliau imasi veiksmų destabilizuoti situaciją ir sukurti papildomų galimybių pasinaudoti migracija kaip ginklu. Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, Latviją ir Lenkiją siekiant daryti poveikį Vakarams“, – sakė ministras.
Per sieną su Baltarusiją į Lietuvą, Latviją ir Lenkiją šiemet atvyko keli tūkstančiai nelegalių migrantų, daugiausia iš Irako. Lietuvoje ir Lenkijoje dėl migrantų krizės pasienyje įvesta ekstremalioji padėtis.
Europoje nelegali migracija iš Baltarusijos teritorijos yra vadinama „hibridine Baltarusijos režimo agresija“.
Lietuvoje pasienyje su Baltarusija naudojami trys Estijos bepiločiai. Reaguodama į Lietuvos prašymą, Estija taip pat yra atsiuntusi policijos pareigūnų ir ekspertų bei suteikusi technologinės pagalbos. Be to, Estija yra atsiuntusi spygliuotos vielos ir įrangos migrantų stovykloms. Iš viso iki rugsėjo Estija suteikė pagalbos už daugiau nei 800 tūkst. eurų.
