S. Skvernelis neatmeta galimybės, kad gali gimti nauja partija: „Yra kelios alternatyvos“

Ekspremjeras Saulius Skvernelis neneigia, kad jo vadovaujama Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ svarsto galimybes įkurti politinę partiją. Rugsėjo pradžioje valstiečių gretas su būriu parlamentarų palikusio politiko teigimu, partijos steigimas yra vienas iš trijų pasirinkimų, kurio gali imtis jo vadovaujama frakcija.

Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Saulius Skvernelis.<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Oct 1, 2021, 9:30 AM, atnaujinta Oct 1, 2021, 9:41 AM

„Yra kelios alternatyvos: pirmoji alternatyva – tai trejus metus dirbti ir tuomet iš esmės baigti politinę karjerą, nes frakcija Seimo rinkimuose negali dalyvauti. Antra alternatyva yra žmonėms įsilieti į kitas politines jėgas ir trečia – sukurti savo politinę organizaciją. Visos trys alternatyvos yra, jos yra svarstomos, yra diskutuojama, žiūrime, kaip mums sekasi dirbti“, – „Žinių radijui“ sakė ekspremjeras.

S. Skvernelis atmetė viešojoje erdvėje pasigirstančias kalbas, kad šiuo metu skubama steigti naują politinę partiją tam, kad būtų galima pretenduoti į valstybinę dotaciją. Solidžios dotacijos naujoji jėga, nors ir nedalyvavusi parlamento rinkimuose, galėtų tikėtis dėl įstatymų pakeitimų, kurie, „socialdarbiečių“ iniciatyva buvo priimti ankstesnės Seimo kadencijos metu.

Tačiau S. Skvernelis tikino, kad jei artimiausiu metu ir būtų nuspręsta steigti partiją, pagrindinė to paskata tikrai nebūtų galimybė pretenduoti į valstybės dotaciją.

„Jei būtų toks tikslas, tai, matyt, (partiją – ELTA) reikėjo jau būti įsteigus. Dotacijos politinėms partijoms skirstomos rudenį. Tai tikrai iki to laiko politinės partijos įsteigti neįmanoma, o kas bus ateityje, mes apsispręsime“, – sakė S. Skvernelis.

ELTA primena, kad po kurį laiką valstiečių stovykloje tvyrojusios įtampos, prieš pat rudens Seimo sesijos pradžią, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakciją paliko 10 parlamentarų. Prie Seimo narių, dar pavasarį dirbusių valstiečių frakcijoje, prisijungus mišrioje parlamentarų grupėje dirbusiems Algirdui Butkevičiui, Domui Griškevičiui ir Vytautui Bakui, įkurta Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“. Jos seniūnu išrinktas S. Skvernelis.

„Šešėlinės Vyriausybės įteisinimas Seimo statute būtų logiškas, jeigu ją sudaryti galėtų tik Seimo nariai“

S.Skvernelis abejoja kitos opozicinės frakcijos – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) iniciatyva Seimo statute įteisinti šešėlinę Vyriausybę, kurią galėtų suformuoti daugiausiai mandatų turinti opozicinė frakcija. Ekspremjero vertinimu, tokia iniciatyva būtų svarstytina tuo atveju, jeigu būtų siūloma parlamento darbą reglamentuojančiame dokumente įtvirtinti tai, kad šešėlinę Vyriausybę formuoja visos opozicinėje koalicijoje esančios frakcijos, o šešėliniais ministrais galėtų tapti tik šių frakcijų parlamentarai.

„Manau, kad būtų logiškas toks sprendimas, jeigu mes kalbėtume apie koalicinę šešėlinę Vyriausybę, kada visos opozicinės frakcijos susivienija į šešėlinę Vyriausybę, tada šešėlinėje Vyriausybėje yra tik Seimo nariai, nes Seimo nariai turi parlamentinės kontrolės teises ir instrumentą“, – „Žinių radijui“ penktadienį teigė S. Skvernelis.

Ekspremjero vertinimu, jeigu būtų einama jo siūlomu keliu, šešėlinio ministro pirmininko pareigos galėtų būti susietos su opozicijos lyderio postu.

„Tai ir šiandien (Seimo nariai – ELTA) gali klausti ministrų, rašyti paklausimą, iškviesti (ministrus – ELTA) į Seimą, interpeliacija. Tai yra viskas, kas reikalinga, sakykime, šešėliniams ministrams, ir tokiu atveju galbūt galėtų susitapatinti šešėlinės Vyriausybės vadovas ir opozicijos lyderis“, – sakė jis.

Pasak Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno, dabartinis valstiečių siūlymas prieštarautų Pagrindiniam šalies įstatymui, kadangi į parlamentaro mandato neturintys asmenys pagal LVŽS siūlomą modelį įgytų dalį teisių, kurios suteikiamos išskirtinai tik Seimo nariams.

„Tai kas dabar siūloma, buvo Seimo Teisės departamento sprendimas, kad tai prieštarauja Konstitucijai. Iš tikrųjų tas darinys, kuris dabar vadinamas šešėline Vyriausybe, ten yra ir ne Seimo narių. Tikrai vykdyti to, ką suteikia Konstitucija Seimo nariui, žmonės, nesantys Seime, turbūt tokios galimybės neturi turėti“, – įsitikinęs S. Skvernelis.

ELTA primena, kad siūlymą Seimo Statute įteisinti šešėlinę Vyriausybę praėjusią savaitę įregistravo LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė ir kiti šios frakcijos nariai. Šių pataisų rengimą koordinavo valstiečių suformuotas šešėlinis Ministrų Kabinetas.

Projektu siūloma Seimo statute numatyti, kad partija, turinti didžiausią opozicinę frakciją, laikydamasi savo įstatuose nustatytos tvarkos gali paskirti šešėlinę Vyriausybę, nurodydama šešėlinį ministrą pirmininką bei ministerijų, išvardintų Vyriausybės įstatyme, šešėlinius ministrus. Partijos įgaliotas asmuo vardinę šešėlinės Vyriausybės sudėtį pateiktų Seimo pirmininkui ir ji artimiausiame Seimo posėdyje būtų paskelbiama viešai.

Projekto autoriai nurodo, kad dėl teisinio neapibrėžtumo, kai yra neaiškus šešėlinės Vyriausybės teisinis statusas, kyla ir praktinių problemų jai bendradarbiaujant su valdančiosios daugumos suformuotu Ministrų Kabinetu bei valstybės institucijomis.

Seimo narių duomenimis, gausiausiai parlamente atstovaujamos opozicinės partijos šešėlinius ministrų kabinetus yra suformavusios Prancūzijoje, Airijoje, Italijoje, Kanadoje, Jungtinėje Karalystėje, Australijoje, kaimyninėje Lenkijoje.

Tačiau Seimo kanceliarijos Teisės departamento paskelbtoje išvadoje nurodoma, kad LVŽS frakcijos siūlymas „prieštarauja Konstitucijai, konstituciniams Seimo nario laisvo mandato ir Seimo narių lygybės principams“.

Seimo Teisės departamentas, remiantis Konstitucinio Teismo nutarimais, pažymi, kad Seimas yra Tautos, o ne politinių partijų atstovybė.

„Konstitucinis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad laisvas Seimo nario mandatas, kurio esmė – Tautos atstovo laisvė įgyvendinti jam nustatytas teises ir pareigas nevaržant šios laisvės, be kita ko, jį iškėlusių partijų ar organizacijų politiniais reikalavimais, – yra viena iš Seimo narių veiklos savarankiškumo ir lygiateisiškumo garantijų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Jų nuomone, politinių partijų teisė sudaryti įvairius struktūrinius ar kitokio pobūdžio darinius, be kita ko, suformuoti vadinamąją šešėlinę Vyriausybę (kurios nariais gali būti ir ne Seimo nariai), apskritai nėra (negali būti) Seimo statuto reguliavimo dalykas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.