Viltį tūkstančiams neteisingai apkaltintų lietuvių suteikęs sprendimas atgauti pinigus virto šnipštu

Į teisėsaugos mėsmalę įsuktas nekaltas žmogus ne tik priverstas ilgai minti teismo slenkstį, bet ir sumokėti advokatams dideles sumas, kurių niekas neatlygindavo. Kaip yra po didelę viltį išteisintiesiems suteikusio Konstitucinio teismo sprendimo?

 Neteisingai apkaltinti apie pinigus gali tik pasvajoti: po teismus tampytiems žmonėms išlaidų advokatams neatlygins.<br> Lrytas.lt koliažas
 Neteisingai apkaltinti apie pinigus gali tik pasvajoti: po teismus tampytiems žmonėms išlaidų advokatams neatlygins.<br> Lrytas.lt koliažas
Vilnietis Ž.Ruminas kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti, ar Lietuvos įstatymai, nenumatantys galimybės išteisintiems žmonėms atgauti advokatams sumokėtus pinigus, neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Vilnietis Ž.Ruminas kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti, ar Lietuvos įstatymai, nenumatantys galimybės išteisintiems žmonėms atgauti advokatams sumokėtus pinigus, neprieštarauja šalies Konstitucijai.
Neteisėtai apkaltintas, o po to išteisintas buvę policijos komisaras G.Kliauga iš Aukščiausiojo teismo išgirdo, kad bent kol kas jis apie pinigus gali tik pasvajoti.
Neteisėtai apkaltintas, o po to išteisintas buvę policijos komisaras G.Kliauga iš Aukščiausiojo teismo išgirdo, kad bent kol kas jis apie pinigus gali tik pasvajoti.
Policija.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Policija.<br>A.Vaitkevičiaus asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 1, 2021, 6:05 AM, atnaujinta Oct 1, 2021, 7:13 PM

Konstitucinis teismas dar kovo mėnesį paskelbė, jog išteisinti asmenys turėtų teisę atgauti advokatams sumokėtus pinigus, tačiau paaiškėjo, kad džiaugtis, ko gero, galės tiktai tie, kuriems palankūs sprendimai bus priimti ateityje.

Kitiems iki Konstitucinio teismo išaiškinimo išteisintiems asmenims, regis, kelias atgauti bent dalį patirtų išlaidų užsidarė.

Tuo įsitikino prieš kelerius metus kolegų nepagrįstai apkaltintas, o vėliau visiškai išteisintas buvęs Panevėžio apskrities policijos komisariato viršininko pavaduotojas Gintaras Kliauga.

Jis vienas pirmųjų, pasiremdamas Konstitucinio teismo nutartimi, kreipėsi į teismą prašydamas, kad jam būtų atlygintos išlaidos advokatams.

Tačiau buvęs pareigūnas iš Aukščiausiojo teismo išgirdo, kad bent kol kas apie pinigus gali tik pasvajoti.

Liepė atleisti iš darbo?

26 metus policijoje išdirbęs, 40 kartų skatintas ir nė vienos nuobaudos per visą tarnybą negavęs G.Kliauga iki šiol negali suprasti, kodėl neįtiko tuomečiam savo viršininkui – Panevėžio apskrities policijos komisariato vadovui Rimantui Bobinui.

Buvęs pareigūnas teigė, kad prieš devynerius metus R.Bobinas jam tiesiai pasiūlė savo noru pasitraukti į pensiją: „Man buvo parodytas tuomečio policijos generalinio komisaro Sauliaus Skvernelio raštas, kuriame teigiama, kad aš nebeturėčiau dirbti.“

Ėmė grasinti byla?

Dar vienas pasiūlymas trauktis G.Kliaugai buvo pateiktas po kelių dienų ir pagrasinta kitu atveju pradėti ikiteisminį tyrimą.

Pokalbyje, kuriame, be R.Bobino, dar dalyvavo komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas, G.Kliaugai nupieštos tokios perspektyvos: bus pareikšti įtarimai, pranešta žiniasklaidai, atimti visi medžiokliniai ginklai, o galiausiai teks atsisveikinti su pareigūno pensija.

„Gal tave kada nors ir išteisins, bet tada tu jau būsi visų pamirštas ir niekam neįdomus, o visi tave prisimins kaip voljerų vagį“, – maždaug tokius buvusio savo viršininko R.Bobino pasakytus žodžius G.Kliauga prisimena iki šiol.

Pavogė tai, ko nėra

Jau kitą dieną, įtariant, kad G.Kliauga pavogė policijos komisariate gulėjusias šuns voljero atliekas, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pats pareigūnas netrukus nušalintas nuo pareigų.

Bet greitai paaiškėjo, kad baudžiamosios bylos G.Kliaugai, ko gero, net nebuvo galima pradėti.

Mat dar 2010 metais komisariato viršininkas R.Bobinas patvirtino aktą, pagal kurį voljeras buvo pripažintas nereikalingu ir netinkamu naudoti turtu ir nuspręsta jį utilizuoti kaip atliekas.

Dar po mėnesio R.Bobinas patvirtino šio nurašyto turto likvidavimo aktą, konstatuodamas, kad narvas išardytas ir sudėtas į konteinerį.

Turėdama tokių neginčytinų įrodymų G.Kliaugos advokatė iškart kreipėsi į bylą kontroliuojantį Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorą Edgarą Baltrimavičių prašydama, kad jis nutrauktų nepagrįstai pradėtą ikiteisminį tyrimą.

„Negalima pavogti to, kas jau prieš dvejus metus buvo nurašyta ir sunaikinta. O pasiimti šiukšlių nedraudžia jokie įstatymai“, – pareiškime teigė advokatė.

Bet prokuroras į, atrodytų, neginčytinus argumentus nekreipė dėmesio ir tęsė ikiteisminį tyrimą.

Kita byla – sūnui

Maža to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir G.Kliaugos sūnaus Lauryno atžvilgiu – vaikinas buvo apkaltintas, kad Panevėžio kolegijos koridoriuje primušė bendramokslį.

Nors abu mušeikos jokių sužalojimų nepatyrė, be to, oficialiai pareiškė vienas kitam neturintys jokių pretenzijų, L.Kliaugai buvo pareikšti įtarimai.

Įtarimų sulaukė ir moksleivio tėvas, kuris savo buvusių pavaldinių buvo apkaltintas daręs poveikį su sūnumi susistumdžiusiam vaikinui.

Kas geriau išmano teisę?

Kaip ir buvo galima tikėtis, G.Kliaugai ir jo sūnui iškeltos bylos teisme visiškai subliūško.

Iš pradžių buvo išteisintas kolegijos moksleivis L.Kliauga. Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas ne tik buvo pradėtas nepagrįstai – jis prieštaravo ir bendriesiems teisės principams.

Teisėjų kolegija akcentavo, kad išvis nesuprantama, kodėl ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir kodėl tyrimui vadovavusi prokurorė Kristina Ulienė jo nenutraukė.

Negana to, teisėjai ėmė abejoti, kas geriau išmano teisę, – Panevėžio kolegijos direktorius, abiem peštukams pareiškęs įspėjimus, ar kai kurie Panevėžio prokurorai ir policijos tyrėjai.

Pareigūnas melavo teismui

Išteisintojo L.Kliaugos tėvui teko labiau pavargti.

Nors bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme buvęs pareigūnas voljero vagyste jau nebuvo kaltinamas, kolegija nutarė, kad išveždamas atliekas teisiamasis piktnaudžiavo tarnyba. Šį sprendimą panaikino Apeliacinis teismas, pareiškęs, kad jokios vertės neturinčių atliekų išvežimas negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas ar policijos vardo menkinimas.

Prisiteisti žalos nepavyko

Po išteisinamojo nuosprendžio G.Kliauga pradėjo naują teismų maratoną – siekė, kad dėl neteisėtų pareigūnų veiksmų jam būtų atlyginta žala ir apmokėtos teisinės išlaidos. Buvęs pareigūnas tuomet teigė nenorintis, kad žalą jam atlygintų visai niekuo dėti mokesčių mokėtojai.

Jis teigė sieksiantis, kad pinigai būtų išieškoti iš R.Bobino, kuris po iškeltos bylos tapo policijos generalinio komisaro pavaduotoju, ir prokuroro E.Baltrimavičiaus.

Tačiau visų instancijų teismai nutarė, kad G.Kliauga nei iš valstybės, nei iš konkrečių pareigūnų jokių pinigų neatgaus.

Esą nepakanka įrodymų pripažinti, kad ikiteisminis tyrimas vyko tendencingai, siekiant apkaltinti, o ne nustatyti tiesą.

Pripažindavo tariamą kaltę

Tokių kaip G.Kliauga Lietuvoje buvo tūkstančiai – žmonės nepagrįstai apkaltinami, teismų maratonų metu moka didžiules sumas advokatams ir netgi visiškai išteisinti nieko neatgauna.

Po ilgų vargų kaltinimų kupros atsikračiusiems teisiamiesiems paprastai ne tik nebūdavo atlyginama neturtinė žala, bet ir išlaidos advokatams.

Matydami tokią teismų praktiką daugybė įtariamųjų dažnai sutikdavo pripažinti įvykdę tariamą nusikaltimą ir bylą baigti baudžiamuoju įsakymu vien tam, kad nereikėtų ilgai bylinėtis, gaišti laiko teismuose ir brangiai mokėti advokatams.

Kurioziškoje situacijoje atsidurdavo ir smulkiais administraciniais pažeidimais nepagrįstai apkaltinti asmenys.

Jie sutikdavo sumokėti nedidelę baudą, negu mokėti advokatams honorarus, kurių nebuvo galima atgauti.

Buvo blaivus, bet tapo girtas

Galbūt ši situacija būtų užsitęsusi dar metų metus, jei ne televizijos operatoriaus Žilvino Rumino užsispyrimas.

Prieš ketverius metus policijos pareigūnai jį apkaltino, kad vairavo automobilį girtas – įpūtė 1,38 promilės alkoholio.

Nors vaikinas policininkams bandė paaiškinti, kad kelias dienas visai nevartojo jokių svaigalų, pareigūnai jam neleido pakartotinai pasitikrinti alkotesteriu.

Jų neįtikino ir po valandos Priklausomybės ligų centre atlikta patikra, per kurią nustatyta, kad vaikinas yra visiškai blaivus.

Ž.Ruminui buvo skirta bauda ir atimta teisė vairuoti. Tuomet nebūtu pažeidimu apkaltintas operatorius pasisamdė advokatą ir kreipėsi į teismą. 2017 m. spalį Vilniaus apylinkės teismas konstatavo, kad bauda paskirta nepagrįstai, ir bylą nutraukė.

Atkaklus vaikinas nenuleido rankų ir pradėjo naują teismų maratoną siekdamas prisiteisti žalą. Tačiau po dvejų metų bylinėjimosi 2019 metų pabaigoje Vyriausiasis administracinis teismas neskundžiamu sprendimu konstatavo, kad Ž.Ruminas neturi teisės į žalos atlyginimą. Esą įstatymai nenumato galimybės jam atlyginti net teisines išlaidas.

Konservatorius buvo prieš

Net ir po tokio sprendimo Ž.Ruminas nepasidavė ir pasisamdęs advokatą kreipėsi į Konstitucinį teismą prašydamas išaiškinti, ar įstatymai, nenumatantys galimybės teismus laimėjusiems žmonėms išieškoti advokatams sumokėtus pinigus, neprieštarauja Konstitucijai.

Dar prieš pradedant Konstituciniam teismui nagrinėti bylą parlamentaras konservatorius Stasys Šedbaras kartu su Seimo Teisės departamento specialistais atsiuntė rašytinį paaiškinimą prašydamas atmesti Ž.Rumino pareiškimą. Seimo narys teigė, kad atlyginus bylinėjimosi išlaidas gali kilti problemų užtikrinant visuomenės saugumą.

„Visuomenės saugumo užtikrinimas yra svarbesnis negu atskirų asmenų interesas gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą“, – teigė parlamentaras, kuriam kažkodėl atrodė, kad tokiu atveju bus apribota pareigūnų galimybė išsiaiškinti pažeidimus.

Parlamentaras ypač nerimavo ir dėl to, kad valstybei bus užkrauta didelė finansinė našta. Teisingumo ministerijos duomenimis, per pastaruosius trejus metus baudžiamosiose bylose vidutiniškai išteisinami 352 žmonės.

Dar didesnis skaičius asmenų, kuriems teismai nutraukia administracinių nusižengimų bylas. Vien pernai tokių buvo 729.

Tad jei skaičiuotume, kad vidutiniškai vienas žmogus bylinėjimuisi išleidžia 1000 eurų (nors paprastai išlaidos būna keliskart didesnės), valstybei kasmet teks papildomai išleisti po milijoną.

Teismas padėjo tašką

Vis dėlto kovo mėnesį Konstitucinis teismas konstatavo, kad teisinis reguliavimas, kai nėra numatyta galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, yra antikonstitucinis.

„Tokiu teisiniu reguliavimu buvo sudarytos prielaidos asmeniui, teisme apgynus savo teises, atsidurti blogesnėje padėtyje nei būtų atsidūręs, jeigu nebūtų gynęs savo pažeistų teisių“, – teigiama Konstitucinio teismo nutarime.

Teismas prašymą atmetė

Iškart po Konstitucinio teismo nutarimo daugeliui išteisintųjų sužibo viltis, kad galbūt jiems pavyks atgauti bent dalį išlaidų, patirtų per teismų maratonas.

G.Kliauga buvo pirmasis, kurio prašymą atnaujinti procesą dėl Konstitucinio teismo išaiškinimo priėmė nagrinėti Aukščiausiasis teismas.

Buvęs pareigūnas rėmėsi tuo, jog jo civilinės bylos metu dar nebuvo žinoma, kad Baudžiamojo proceso kodekso straipsniai, nenumatantys galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidas, prieštarauja Konstitucijai.

Bet neseniai bylą išnagrinėjęs Aukščiausiasis teismas G.Kliaugos prašymą atmetė. Teisėjų kolegija nusprendė, kad Konstitucinio teismo nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus ne G.Kliaugos, o kito asmens skundą. Kolegijos nuomone, atnaujinti procesą galima tik tam konkrečiam asmeniui, kuris teikė individualų konstitucinį skundą.

„Supratau, kad norėdamas atnaujinti procesą turėčiau asmeniškai teikti konstitucinį skundą, nors iš esmės tos pačios aplinkybės dėl bylinėjimosi išlaidų yra išnagrinėtos.

Tačiau ir to padaryti nebegaliu, nes yra praleistas terminas tokiam skundui paduoti“, – aiškino ir stebėjosi G.Kliauga.

Ministerija parengė įstatymo projektą

Nors Aukščiausiojo teismo sprendimu daugeliui anksčiau išteisintų asmenų buvo užkirstas kelias atgauti bylinėjimosi išlaidas, teisininkai ieško įvairių būdų, kaip padėti ir jiems.

„Žinome, kad Konstitucinio teismo nutarimas atgaline data negalioja. Tad dabar vienam savo klientui parengiau prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas remdamasis ne Konstitucinio teismo sprendimu, o pačia Konstitucija. Nors iki šiol nebuvo įstatymų, kurie leistų susigrąžinti tokias išlaidas, Konstitucija juk vis tiek galiojo“, – teigė sostinės advokatas Albertas Kučinskas.

Galimas dalykas, kad advokatas pasirems Konstitucija ir siekdamas susigrąžinti savo paties patirtas bylinėjimosi išlaidas, – prieš keletą metų prokurorai nepagrįstai jam buvo iškėlę krūvą bylų, kurių dauguma subliūško.

„Išlaidos advokatams baudžiamosiose bylose yra didžiulės. Jos gali siekti nuo 3 iki 20 tūkstančių ir dar didesnių sumų“, – sakė A.Kučinskas.

Advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės nuomone, dviprasmišką situaciją dar gali pakeisti Seimas: „Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai yra nukreipiama į ateitį. Vis dėlto ši nuostata nepaneigia Seimo galimybės ir teisės nustatyti tokį naują teisinį reguliavimą, pagal kurį būtų pašalinamos ir tokios neigiamos teisinės pasekmės, kilusios taikant teisės aktą, kurį Konstitucinis teismas savo sprendimu pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Kitaip tariant, naujas teisinis reguliavimas gali būti taikomas ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio teismo sprendimas. Tokiu teisiniu reguliavimu turi būti apsaugotos kitų asmenų sąžiningai įgytos teisės. Taigi atitinkamai priimtas naujas teisinis reguliavimas gali būti taikomas ir santykiams, kurie atsirado iki tos dienos, kai oficialiai buvo paskelbtas minėtas Konstitucinio teismo sprendimas.“

Šiuo metu Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į Konstitucinio teismo nutarimą, yra parengusi Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo įstatymo projektą, kuris artimiausiu metu bus pateiktas Vyriausybei.

Ar šiame projekte yra numatyta galimybė išsireikalauti išlaidas advokatui asmenims, kurie buvo išteisinti iki Konstitucinio teismo sprendimo, ministerijos atstovai neatsakė.

Teisingumo ministerija nėra atlikusi ir preliminarių skaičiavimų, kiek valstybė, įgyvendindama Konstitucinio teismo nutarimą, patirs finansinių nuostolių: „Tiek išteisintų asmenų skaičius baudžiamosiose bylose, tiek nutrauktų administracinių nusižengimų bylų skaičius kasmet yra skirtingas, jis negali būti nuspėjamas ar planuojamas. Taip pat asmens patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti kiekvienoje byloje gali iš esmės skirtis.“

Įstatymo projekte nėra numatytos papildomos galimybės, kad išlaidos būtų išieškotos iš aplaidžiai dirbusių prokurorų ar teisėjų.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.