„Lietuvos ryte“ skelbta naujausia visuomenės nuomonės apklausa patvirtino, kad buvusio valstiečių tandemo skyrybos bent R.Karbauskiui neišėjo į naudą – jo vadovaujama partija atsidūrė žemiau už konservatorius.
Tačiau, anot opozicijos atstovų, S.Skverneliui ir R.Karbauskiui pasukus skirtingais keliais, dar labiau riesta esą tapo Laisvės partijai – ją spardo ne tik rinkėjai, bet ir galingesni pasijutę konservatoriai. Jie „laisviečių“ siūlomas iniciatyvas ėmė slopinti kur kas drąsiau nei anksčiau. Ne viena jų ir pastarosiomis dienomis buvo išmesta į šiukšlių dėžę.
Dūmai veržėsi pro ausis
Bene iškalbingiausias pavyzdys – praėjusią savaitę atmestas Laisvės partijos atstovės Morganos Danielės siūlymas naikinti realią laisvės atėmimo bausmę už narkotikų kontrabandą.
„Laisvietei“ net nebuvo suteikta galimybė pateikti savo projektą. Valstiečių prašymu Baudžiamojo kodekso pataisos buvo išbrauktos iš darbotvarkės.
Opozicijos nenorą į pataisas gilintis entuziastingai parėmė ir konservatoriai, nors po balsavimo jų atstovas Jurgis Razma bėgo guosti įsiaudrinusių „laisviečių“.
„Atrodė, jiems tuoj dūmai ims veržtis per ausis“, – kvatojo koalicijos partnerių santykių dramą iš arti stebėjęs Seimo vicepirmininkas „darbietis“ Andrius Mazuronis.
Pataisos taršomos
Ne mažiau aistrų kelia ir Seime įstrigęs „laisviečių“ užmojis dekriminalizuoti lengvuosius narkotikus.
Konservatorių rankomis aukštyn kojomis taip pat baigiamas apversti Laisvės partijos atstovo Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo vadovautos darbo grupės rengtas Alkoholio kontrolės įstatymo pataisų projektas.
Pavasarį po ilgų diskusijų darbo grupė siūlė atsisakyti kai kurių dabar galiojančių ribojimų – leisti alkoholį pardavinėti 18-mečiams, taip pat sekmadieniais po 15 valandos.
Bet, užuot tam pritarę, konservatoriai pasiūlė sekmadienį iš viso drausti prekybą alkoholiu. Tam jau pritarė Sveikatos reikalų komitetas.
Sutaršytos ir V.Mitalo teiktos pataisos Viešųjų pirkimų įstatymui. Nors siūlymą centralizuoti iki 30 proc. viešųjų pirkimų palaikė ir Vyriausybė, Seimas nusprendė eiti griežtesniu keliu ir įpareigojo savivaldybes centralizuoti visus didesnius nei 15 tūkst. eurų pirkimus.
Seimui priėmus Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas pirkėjai nuo šiol taip pat privalės atsižvelgti į tai, kokias algas tiekėjas moka savo darbuotojams.
V.Mitalas įsitikinęs, kad ši nuostata realiai neveiks, todėl siūlė jos atsisakyti, bet to neparėmė nei valdantieji, nei opozicija.
Už kritiką atlygino kritika
Ir oponentai, ir saviškiai šaiposi ir iš Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės sumanymo Gyventojų pajamų mokesčio lengvatą taikyti grįžtantiems kvalifikuotiems emigrantams.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė mano, kad tokia lengvata esą paskatintų emigrantų grįžimą, tačiau tokia idėja nesužavėjo nei ekonomistų, nei premjerės Ingridos Šimonytės.
Atrodo, kad Pasaulio lietuvių apygardoje į Seimą išrinktos A.Armonaitės siūlymas abejonių kelia net užsienyje gyvenantiems tautiečiams, į kuriuos buvo nutaikytas.
Kai kurių konservatorių teigimu, ministrės siūlymas – spontaniškas, kaip ir daugelis kitų „laisviečių“ iniciatyvų. Seimo užkulisiuose koalicijos partneriai jas vadina vaikėziškomis.
Lyg mėgindami atkeršyti už visus anksčiau užgesintus jų užmojus „laisviečiai“ į miltus sumalė devynis mėnesius Finansų ministerijos rengtą mokesčių reformą.
V.Mitalas pareiškė, kad Laisvės partija yra prieš naujų mokesčių įvedimą, be to, esą kai kurie siūlomi mokesčiai tik suerzins žmones, o apčiuopiamos naudos neduos.
Pyktis kaupiasi nesikalbant
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas „Lietuvos rytui“ pripažino, kad iš atskirų fragmentų nesunku sudėlioti mozaiką, kad valdančiojoje koalicijoje trūksta tarimosi ar kalbėjimosi.
Politikas atviravo, kad iš darbotvarkės išbrauktas M.Danielės siūlymas buvo staigmena ne tik koalicijos partneriams: „Posėdžio išvakarėse V.Mitalas pripažino, kad apie šias pataisas nežinojo net Laisvės frakcija.“
E.Gentvilas neslėpė, kad liberalus taip pat suglumino Finansų ministerijos žingsnis paviešinti siūlomos mokesčių reformos fragmentus prieš tai jų neaptarus koalicijoje.
„Mums irgi kirbėjo noras juos kritikuoti, tik, skirtingai nuo Laisvės partijos, mes šįkart dar nutarėme susilaikyti.
Kaip gali vertinti tokį žingsnį? Blogai, kad nėra įpročio tartis, išklausyti, gal ką nors pataisyti. Tą patį galiu pasakyti ir apie kai kurias Laisvės partijos atstovų iniciatyvas, kurios, pasirodo, kartais nebūna aptartos net jų pačių“, – stebėjosi politikas.
Jis turėjo galvoje ne tik M.Danielės teiktą pataisą ar A.Armonaitės idėją dėl mokestinių lengvatų emigrantams, bet ir ankstesnius siūlymus.
Laisvės partija yra siūliusi įteisinti lyties keitimą, dvikalbius užrašus, numatyti baudas už neapykantos kurstymą ir patyčias. Tiesa, šį projektą pateikusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska po užgriuvusios kritikos lavinos atsitraukė.
E.Gentvilas įsitikinęs, kad daugeliu atvejų tokie triukšmingi siūlymai būna nerezultatyvūs ir parodo politikų nebrandumą.
„Jau nuo pavasario atkakliai kartoju, kad turime sudaryti koalicinę tarybą, kurioje būtų galima ramiai aptarti svarbiausius klausimus.
Bet į tai konservatorių vadovas Gabrielius Landsbergis sureagavo, atseit liberalai taryboje nori spręsti kažkokius savo vidinius nesutarimus. Aš dėl to neįsižeidžiau, bet ir toliau manau, kad nesikalbėti – ne išeitis. Kalbantis neliktų daug aštrių kampų“, – dėstė liberalų frakcijos seniūnas.
Skyrybomis nekvepia?
Nors koalicijoje akivaizdžiai trūksta kalbėjimo, E.Gentvilas rimtesnės konfrontacijos tarp partnerių esą neįžvelgia ir skyrybų neužuodžia: „Nors Laisvės partijos jaunimas daro klaidų, lemtingos klaidos, manau, nepadarys.“
Be to, politikas pripažino, kad pokyčiai valstiečių stovykloje sumažino įtampą ir tarp valdančiųjų, nes opozicija dar labiau susiskaldė, sumenko jos galimybės pakenkti daugumai, o konservatoriams atsirado daugiau manevro laisvės sužvejoti balsų kritiniais momentais.
Tokią galimybę matantis Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius J.Razma vis dėlto abejojo, kad S.Skverneliui rūpėtų talkinti valdantiesiems: „Jis pats didžiausias mūsų kritikas, Vyriausybę spardo pasitaikius menkiausiai progai ir jokių iliuzijų, kad nauja frakcija mus rems, neturime.“
Be to, J.Razma mano, kad sąjunga su S.Skverneliu nebūtų naudinga ir pastarajam. „Kai Vyriausybė ir valdantieji dirba tokiomis sąlygomis, prisidėjęs prie mūsų politinių balų nesukaupsi.“
Pripažinęs, jog pasitaikantys pačių valdančiųjų šūviai pro šalį nepuošia koalicijos, politikas tikino, jog įspūdis, kad konservatoriai su Laisvės partija nesiskaito arba numoja į ją ranka, yra klaidingas.
Didesnės įtampos nemato
Ar Laisvės partija koalicijoje nesijaučia pastumdėlės vietoje?
Apie tai paklaustas V.Mitalas sakė, kad situacija labai panaši į buvusią pavasarį, kai Laisvės partija galėjo pasijusti išduota žlugus Partnerystės įstatymo pateikimui.
Anot Seimo vicepirmininko, valstiečių skyrybos didesnės įtampos koalicijoje irgi nesukėlė, esą ji netgi turėtų sumažėti, nes iš S.Skvernelio galima tikėtis daugiau konstruktyvumo, kai reikia platesnio sutarimo.
V.Mitalas taip pat svarstė, kad ieškant tik naudos sau ar norint vien džiuginti rinkėją galbūt Laisvės partijai vertėtų kelti klausimą, ar naudinga būti koalicijoje, ir dalytis atsakomybę už krizių valdymą, bet „laisviečiai“ esą yra įsipareigoję darbuotis kartu.
Tiesa, politikas neslėpė, kad pasigenda noro tartis svarbiausiais klausimais, susijusiais su rudens politine darbotvarke.
Vis dėlto V.Mitalas neigė, kad itin aštrią „laisviečių“ retoriką dėl Finansų ministerijos parengtos mokesčių reformos esą galėjo išprovokuoti kerštas už anksčiau konservatorių atmestas idėjas.
„Laisvės partiją išprovokavo pati ministerija, pasiūliusi viešai diskutuoti dėl koalicijoje dar neaptartos reformos fragmentų.
Manau, kad iš mūsų rinkėjai laukia labai aiškios žinios, ką Laisvės partija apie tai mano.
Tiesą sakant, svarstymų laikas labai prailgo: ministerija pasinėrė į smulkmenas ir neapibendrina, kas keisis iš tikrųjų.
Tai ir liko neaišku“, – sakė Seimo vicepirmininkas.
