Tačiau ši ataskaita papiktino ne tik šalies politikus, bet ir nevyriausybininkus – pabrėžiama, kad Lietuva tiesiog nebuvo pasirengusi priimti kelių tūkstančių migrantų, be to, migrantų gyvenimo sąlygos per kelis mėnesius pasikeitė kardinaliai.
Tuo pačiu nuogąstaujama, kad itin niūri ataskaita gali turėti rimtų pasekmių Lietuvai.
Ar teisinga kritikuoti dabar?
Ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje Seimo kontrolierių įstaigos vadovas Augustinas Normantas teigė, kad neteisėtai sieną kirtusių migrantų sulaikymo sąlygos prilygo nežmoniškam elgesiui.
Teigiama, kad buvo tinkamai neužtikrinamos prieglobsčio prašytojų teisės į higieną, oro sąlygas atitinkančius rūbus, apavą, teisę į asmens privatumą ir prilygo draudžiamam nežmoniškam ar žeminančiam žmogaus orumą elgesiui.
Savo ruožtu Lietuvos Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė „Žinių radijo“ laidos metu kalbėjo, kad rugpjūtį sąlygos daugiau nei 30-yje migrantų apgyendinimo vietų buvo „nuo labai blogų iki visai normalių“.
K.Meidė pripažįsta, kad nei valstybė, nei nevyriausybininkai nebuvo pasiruošę tokiam migrantų skaičiui, tačiau pabrėžia, kad jų gyvenimo sąlygos per šį laiką visiškai pasikeitė.
„Buvo visko, tačiau šiandien situacija yra labai pasikeitusi. Tie pamatiniai dalykai, kuriuos tikrai privalome suteikti žmonėms – stogas virš galvos, šiltas maistas, sausa lova, saugumas – pirminę krizę įveikėme. Aišku, dar yra begalės problemų, kurias reikia išspręsti, tačiau pirminę šiandien Lietuva yra įveikusi“, – kalbėjo Raudonojo kryžiaus vadovė.
K.Meidė svarstė, kiek teisinga dabar kritikuoti, kad tuo metu buvo neužtikrintos šiltos lovos ar drabužiai, tačiau pripažįsta, kad kai kuriuos dalykus buvo galima padaryti greičiau.
„Sąlygos kai kuriose vietose buvo blogos, bet neteisinga sakyti ir parodyti tą dalį, neparodžius kitos, nes šiandien ta situacija yra ženkliai pasikeitusi“, – pabrėžė Raudonojo kryžiaus vadovė.
Rizikuojama prarasti paramą?
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas teigė besitikintis, kad Seimo kontrolieriaus ataskaita neturės pasekmių Lietuvai.
Anot jo, tai, ar Lietuva sulauks finansinių sankcijų, priklausys nuo Lietuvos tinkamos komunikacijos – ar pavyks paaiškinti, su kokiais sunkumais Lietuva susidūrė, ką šaliai pavyko pasiekti per tokį trumpą laiką.
„Visa tai reikia aiškinti, kad išvengtume sankcijų. Gali būti iškeltas paramos klausimas – teikti ją ar ne. Bet mes turime tinkamai komunikuoti, ir tų sankcijų galės nebūti“, – įsitikinęs V.Dmitrijevas.
Pasak VRM viceministro, Lietuva pretenduoja į ES paramą, susijusią su migracijos krizės valdymu.
„Kalba eina apie 37 mln. eurų, ką mums teikia ES ir kas jau yra suderinta. Galime kalbėti apie ateities klausimus, fizinio barjero įrenginėjimo sumų kompensavimą Lietuvai, apie stebėjimų sistemų įrengimą“, – vardijo V.Dmitrijevas.
„Tikiuosi, kad ir turėsime – tai priklauso nuo tinkamos komunikacijos. Šiai dienai turime žalią šviesą paramos teikimui, tikimės tą situaciją išlaikyti tokią“, – pridūrė jis.
Paklaustas, koks tolimesnis migrantų krizės valdymo planas, turint omeny tai, kad netrukus baigsis šešių mėnesių migrantų sulaikymo terminas, V.Dmitrijevas teigė, jog šiuo metu ruošiami įstatymo pokyčiai.
„Reikės spręsti žmonių statuso klausimą. Vėlgi, tai įvairūs pasvarstymai, kurie susiję su šiuo metu mūsų rengiamais Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimais, kas susiję su šešiais mėnesiais. Tiek Vyriausybėje, tiek Seime diskutuosime, kaip šioje vietoje turėtų būti sureglamentuota.
Neatmestume tokios situacijos, kad dalis tų žmonių, matyt, norės likti Lietuvoje, tuomet reikės nagrinėti, pradėti atitinkamo statuso suteikimo procedūrą.
Bet kokiu atveju, norime pabrėžti tai, kad labiausiai susiduriame su antrinės migracijos reiškiniu, ir patekimas tų žmonių į Lietuvą sąlygoja tai, kad jie norės pasišalinti ir pasiekti kitas Europos šalis“, – kalbėjo V.Dmitrijevas.
Darė, ką galėjo
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė Seimo kontrolieriaus išplatintą ataskaitą vertinantis kaip „mažų mažiausiai ne itin adekvačią“.
„Ir mažų mažiausiai pavėluotą. Ta situacija, kurią jis nagrinėjo, jos tiesiog Lietuvoje jau nėra. Mes pakėlėme apgyvendinimo sąlygas į daug aukštesnį lygį“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas stebėjosi ir tam tikromis apgyvendinimo sąlygomis, kurios ataskaitoje susiejamos su Konvencijos prieš kankinimą pažeidimais.
„Musulmonų mažasis apsiprausimas – jam nebuvo užtikrintos sąlygos. Filosofiškai mąstau – kodėl aš Lietuvos Respublikoje, gyvendamas pagal vakarietiškas ar krikščioniškas normas, turiu žinoti ir nustatyti sąlygas, kad tai galėtų būti kažkoks minimalus standartas.
Jei kalbame apie integraciją, kai atvažiuoji į Vakarus, tai tu ir gyveni pagal mūsų žaidimo taisykles ir tradicijas“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
Paklaustas, ar sutinka su nuostata, kad prieš porą mėnesių žmogaus teisių standartas Lietuvos migrantų atžvilgiu buvo per žemas, L.Kasčiūnas teigė, kad pareigūnai darė, ką galėjo.
„Vakar naktį buvau su pasieniečiais, su pasieniečiu, kuris atidavė savo striukes migrantams, savo vaikų batus atidavė migrantams. Ką galėjo, tą darė.
Raudonąjį kryžių aš gerbiu, jie turi teisę kritikuoti, nes jie daro darbą. Kontrolierius, kuris kaip turistas važinėja su pasieniečiais po sieną ir po to daro tokius keistus apibendrinimus, tai nežinau, ar jis savo batus atidavė kuriam nors iš migrantų“, – sakė L.Kasčiūnas.
