Migrantų sulaikymo Lietuvoje laikas baigiasi, kas toliau? Prakalbo apie ruošiamą planą 

Seimas antradienį atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos siūlymą iki 12 mėnesių ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Migrantai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>T.Bauro nuotr.
Laurynas Kasčiūnas<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Gaižauskas<br>T.Bauro nuotr.
Dainius Gaižauskas<br>T.Bauro nuotr.
Migrantai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Migrantai.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

2021-10-13 09:46, atnaujinta 2021-10-13 10:12

Vienas projekto iniciatorių, valstietis Dainius Gaižauskas teigė, kad sulaikymo termino pratęsimas leistų nuodugniai išsiaiškinti, ar migrantai nekelia grėsmių nacionaliniam saugumui.

Savo ruožtu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad Vidaus reikalų ministerija (VRM) ruošia savo siūlymą, kuriuo dėl 3 arba 6 mėnesių sulaikymo pratęsimo laikotarpio kiekvienu atveju būtų sprendžiama individualiai.

Klausimai dėl saugumo

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas, valstiečių frakcijos narys Dainius Gaižauskas kalbėjo, kad teikdami projektą frakcijos nariai tikėjosi padėti Vidaus reikalų ministerijai susitvarkyti su esama situacija.

„Atsižvelgus į tai, kad į Lietuvos Respubliką pateko labai didelis kiekis migrantų, ir tikrai neįmanoma maksimaliai surinkti visą informaciją apie juos – turiu galvoje nacionalinio saugumo klausimą“, – lrytas.lt sakė D.Gaižauskas.

Anot parlamentaro, neturime išsamios informacijos, ar į Lietuvą patekę migrantai nėra susiję su teroristinėmis organizacijoms, ar nekelia grėsmės šalies vidaus saugumui.

„Dalis jau iš karto nuomojasi būstus, bet mes tikrai nežinome, kas jie tokie. Būtent šis pasiūlymas skirtas tam, kad galėtume maksimaliai surinkti informaciją, susijusią su nelegaliais migrantais – kad žinotume, ar vis dėlto saugu toliau spręsti jų klausimą Lietuvoje, ar ne“, – argumentavo valstiečių frakcijos narys.

Priešingai negu vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, D.Gaižauskas įsitikinęs, kad migrantų krizė nėra suvaldyta – anot jo, dabar stebima tik krizės pradžia, o problemos tik prasideda.

Dėl šio priežasties valstiečių frakcija planuoja iškviesti Valstybės saugumo departamento, karinės žvalgybos, policijos pareigūnus.

„Kai susirinksime pilną informaciją, į ją reaguosime ir teiksime atitinkamus siūlymus. Nes tai, kaip dabar vyksta situacija, mūsų ne tik netenkina, bet ir toji nekompetencija ir gąsdina“, – kalbėjo D.Gaižauskas.

Žmogaus teisių klausimai

Tuo metu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, konservatorių frakcijos narys Laurynas Kasčiūnas lrytas.lt teigė, kad valdantieji valstiečių siūlymui nepritarė, nes Vidaus reikalų ministerija (VRM) šiuo metu ruošia savo Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimus.

Ministerija planuoja leisti arba Migracijos departamentui, arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), priklausomai, nuo migranto statuso, nuspręsti dėl jo sulaikymo termino pratęsimo – 3 arba 6 mėnesiams.

Anot L.Kasčiūno, Migracijos departamentas kuruotų tuos migrantus, kurių prieglobsčio prašymai dar nagrinėjami, tuo metu VSAT kuruotų tuos, kurių prieglobsčio prašymai jau išnagrinėti, tačiau šie asmenys vis dar Lietuvoje, arba tuos, kurie iš viso nesikreipė dėl pabėgėlių statuso.

„Šie žmonės įgytų teisę kreiptis į teismą kiekvienu savo individualiu atveju ir bandytų įrodinėti, kad jie nepabėgs, kad bus čia. Tada jau teismas spręs, ar jų laisvės judėti apribojimas yra pagrįstas, ar ne“, – aiškino L.Kasčiūnas.

Parlamentaras svarstė, kad ministerijos teikiamas projektas Vyriausybėje galėtų būti svarstomas kitą savaitę, o į Seimą galėtų atkeliauti lapkričio pradžioje.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė trečiadienį planuoja pristatyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, kuriomis siūlomi sprendimai dėl migrantų padėties praėjus šešiems mėnesiams.

Tiesa, dar rugpjūtį Vidaus reikalų ministerija siūlė, kad esant ekstremaliai situacijai neteisėti migrantai būtų sulaikomi ne iki šešių mėnesių, kaip numatyta dabar, o neterminuotą laiką. Toks pasiūlymas sulaukė nemažai kritikos dėl galimo žmogaus teisių pažeidimo.

Dabar Užsieniečių teisinės padėties įstatyme numatyta, kad karo, nepaprastosios, ekstremaliosios situacijos atveju prieglobsčio prašytojai gali būti sulaikomi iki pusės metų, kol neišnagrinėjamas jų prašymas. Pasibaigus šešių mėnesių terminui kiekvienu atveju reikės kreiptis į teismą dėl neteisėto migranto judėjimo ribojimo. Sulaikymo terminą teismas gali pratęsti iki 18 mėnesių.

Seimas antradienį atmetė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos iniciatyvą iki 12 mėnesių (vietoj šiuo metu nustatytų 6 mėnesių) ilginti nelegalių migrantų sulaikymo maksimalų terminą ir šiuo laikotarpiu nesuteikti jiems teisės laisvai judėti Lietuvos teritorijoje.

Tai numatančios įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pataisos, kurias pateikė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai atstovaujantis Seimo vicepirmininkas Jonas Jarutis, nesulaukė pritarimo po pateikimo. Už jas antradienį balsavo 31 Seimo narys, prieš buvo 40, susilaikė 43 parlamentarai. Seimas nesutiko projekto tobulinti ir nutarė jį atmesti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.