Mėnuo galimybių pasu: su kuo jį reikėjo derinti, kad iš tiesų suveiktų? (59)

Lietuvos prekybininkų asociacija teigia, kad šiuo metu galiojantis galimybių pasas tik didina viruso plitimo riziką. Didžiosiose prekybos vietose aptarnaujant tik su galimybių pasu, klientų sumažėjo beveik ketvirtadaliu, o mažesnėse parduotuvėse, atitinkamai, pirkėjų yra daugiau ir didesnė apkrova darbuotojams.

Galimybių pasas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybių pasas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybių pasas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Galimybių pasas<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Dainius Dundulis<br>D.Umbraso nuotr.
Dainius Dundulis<br>D.Umbraso nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Čaplinskas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Oct 13, 2021, 6:15 PM, atnaujinta Oct 13, 2021, 6:20 PM

Ar galimybių pasas vis dar yra tinkama priemonė pandemijos valdymui Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis, Seimo narė Jurgita Sejonienė ir virusologas Saulius Čaplinskas.

Prekybos tinklo „Norfa“ vadovas Dainius Dundulis teigė, kad galiojant dabartiniams suvaržymams su galimybių pasu, užsikrėsti tikimybė ne sumažėja, o atvirkščiai – išauga.

„Jeigu mažose parduotuvėse dabar gali lankytis visi ir jų tankumas kai kuriose parduotuvėse padidėjo netgi dvigubai, tai mano nuomone, užsikrėtimo riziką mes ten padvigubinam. O ten, kur plotai dideli ir kur neįleidžiame pirkėjų, tankumas sumažėjo apie 30 proc., (...) tai ten, aišku, rizika sumažėjo. (...) Finale, šeimose, mokyklose, troleibusuose visi kartu susimaišo ir tada dar labiau padidiname riziką“, – sakė D.Dundulis.

„Norfos“ vadovas pasakojo, kad žiūrint į dabartinę situaciją yra aišku, kad bendroje maisto prekių apyvartoje bus praradimų, kurie kils dėl galimybių paso taikymo. Taip pat jis atkreipė dėmesį, kad atitinkamai nukentės ir valstybės biudžetas. Šiuo metu nuo kiekvieno apyvartinio euro apie 30 proc. gauna valstybė, todėl mažėjant apyvartai, mažės ir įplaukos į valstybės biudžetą.

„Aš, aišku, esu už saugumą. Jeigu saugumas būtų padidėjęs, tada jokiu būdu nereikia kreipti dėmesio į pinigus, bet aš čia tikrai matau saugumo sumažėjimą ir dar finansinės pusės problemas. Valstybė visą šitą pamatys maždaug lapkričio mėnesį, kai suves visus spalio mėnesio skaičius“, – kalbėjo D.Dundulis.

Paklaustas, kaip tuomet geriau būtų valdyti dabartinę situaciją, D.Dundulis pasiūlė labiau rodyti pavyzdį valdžios institucijoms, o ne spausti verslus.

„Parodykite kaip Vyriausybė yra suvakcinuota ar ministerijos. Ar nėra taip, kad visi pasislėpę per nuotolinį darbą sėdi sodybose ir niekas net neplanuoja vakcinuotis? (...)

Tikrai, kai parodys verslui, kaip reikia elgtis su vakcinavimu, kaip viską sutvarkyti ir kai mes turėsime iš ko paimti pavyzdį, tai mes imsim tą pavyzdį ir tikrai sutvarkysim“, – svarstė „Norfos“ vadovas.

Į tokį siūlymą reaguodama Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė nurodė, kad jau dabar galima pasitikrinti, koks kiekis darbuotojų, kurioje įmonėje yra imunizuotas. Ji taip pat sakė, kad galimybių pasas nėra vienintelė priemonė, galinti išspręsti visas koronaviruso problemas, o tik viena iš priemonių joms labiau valdyti.

„Aš manau, kad tą tikslinę gyventojų grupę ji (priemonė – aut.) tikrai pasiekė. Ir žinome, kad rugpjūčio mėnesį, rugsėjo pradžioje prieš įvedant galimybių pasą, tikrai buvo žymus vakcinacijos suaktyvėjimas“, – teigė J.Sejonienė.

D.Dundulis reaguodamas į tokius žodžius laikėsi nuomonės, kad suaktyvėjimas buvo tik iš baimės.

„Faktas, kad skiepijimas tam tikrose grupėse tikrai buvo padidėjęs, nes visi bijojo, kad bus kažkokie apribojimai. Be privalomo skiepijimo, abejoju, ar kas bus pasiekta iki galo. Vyriausybė bijo priimti šį nepopuliarų sprendimą ir viską bando priimti per verslą, kad verslas būtų blogas, kuris spaudžia dėl skiepijimosi“, – sakė D.Dundulis.

Seimo narė J.Sejonienė sakė, kad gyventojams reikia suprasti, kad ne Vyriausybė sukėlė pandemiją, todėl ir suvaldyti ją pavyks ne Vyriausybei. Kiekvienos valstybės situacija priklauso nuo to, kaip gyventojai atliepia į pačią problemą, į jos valdymo priemones ir kaip jų laikosi.

Virusologas Saulius Čaplinskas taip pat abejojo, ar galimybių pasas yra tinkamas tikslas skatinti vakcinacijai. Jis pastebėjo, kad trumpalaikis tikslas paskatinti dalį žmonių pasiskiepyti buvo pasiektas, tačiau vis dar išlieka atviras klausimas, kaip pasiekti kitus tikslus.

„Pagrindinis ir esminis pandemijos valdymo tikslas dabar yra pasiekti endeminį (vietinį – aut.) viruso plitimo lygį. (...) Ir tikrai ne tai, kad pasiektume kolektyvinį imunitetą. To nepavyks padaryti.

Prieš metus buvo manoma, kad užtenka paskiepyti 70 proc. suaugusios populiacijos. Dabar, kai tapo aišku, kad tam, kad virusas visai neplistų, kai atsirado delta atmaina, reikia 90 proc. visos populiacijos paskiepyti, įskaitant vaikus. Tai yra dar daugiau tuo momentu, nes imunitetas išsilaiko apie pusę metų.(...) Reiškia, kad tai yra mission impossible“, – atkreipė dėmesį S.Čaplinskas.

Specialistas sakė nemanantis, kad galimybių pasas gali suvaldyti dabartinę situaciją. Tam, jis siūlė galimybių pasą derinti su kitomis priemonėmis.

„Pirmiausia turiu omenyje testavimą. Nes jeigu galimybių pasas, kitaip sakant vakcinacijos statusas, yra tavo koronaviruso žinojimo statusas, tai jis susideda ne iš QR kodo.

Jis susideda iš to, kiek aš turiu ar neturiu antikūnų ir ką rodo mano greitasis antigenų arba PGR testas. Tai yra, ar tuo metu, kai atliekamas tyrimas, ar man užtenka apsaugos ir ar aš galiu užsikrėsti gavęs infekcijos dozę, o galbūt ją jau turiu“, – sakė S.Čaplinskas.

Virusologas teigė, kad prekybos centruose galimybių pasas nėra reikalingas, bet nurodė du dalykus, kurie privalo būti užtikrinti: teisingas medicininės kaukės dėvėjimas ir dažnas patalpų vėdinimas. S.Čaplinskas taip pat siūlė dabartinę galimybių paso koncepciją derinti su testais ir tyrimais, nes tada ši priemonė veiktų racionaliau.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.