Iš viso balsavime dalyvavo 109 Seimo nariai. 65 iš jų pasisakė „už“, 40 – „prieš“, o 4 parlamentarai susilaikė.
L.Slušnys: kreipiuosi į jus kaip konservatorius, kuris nebekonservuoja sovietinių pažiūrų
Argumenduodamas, kodėl būtina dekriminalizuoti nedidelio narkotikų kiekio laikymą be tikslo juos platinti, konservatorių frakcijos narys Linas Slušnys kalbėjo, kad privaloma išvaduoti teisėjus iš beprasmiško darbo ir sumažinti jų darbo krūvį.
„Kreipiuosi į kolegas Seime kaip konservatorius, kuris nebekonservuoja sovietinių pažiūrų. Kviečiu moderniam požiūriui į priklausomus asmenis ir prašau pasitikėti priemonėmis, kurias esame numatę finansuoti šioje kadencijoje, siekdami padėti priklausomybių turintiems asmenims.
Pasitikėkite mano kolegomis psichiatrais ir medikais, kurie nori teikti pagalbą jaunam žmogui, o ne baimintis jo baudimo. Toks baudžiamosios galios demonstravimas tarsi tikras nepasitikėjimas savimi, savo pačių išvystytoms pagalbos žmogui sistemomis“, – nurodė jis.
A.Veryga: tokiu būdu pasakysime, kad narkotikai – tik žaislas
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, valstietis Aurelijus Veryga savo ruožtu tvirtino, kad nors su L.Slušniu yra buvę kolegos, jų nuomonė dėl nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo kardinaliai skiriasi.
„Prieš tai pasisakė buvęs mano kolega, taip pat psichiatras, bet aš turiu visai kitą nuomonę nei turi jis. Matyt, demokratiškame parlamente tai yra visai natūralu“, – kalbėjo jis.
Anot A.Verygos, konservatorių frakcijos atstovas savo ugningu pasisakymu bandė „prigauti“ Seimo narius ir padarė faktinių klaidų.
„Ugningai kalbėjęs Linas šiek tiek jus bandė prigauti. Jis pasakė, kad lieka straipsnis visam gyvenimui. Tai straipsnio nelieka, nes tai yra baudžiamasis nusižengimas, o ne nusikaltimas. Teistumo nėra. Tai – spekuliacija, ką pasakė Linas. Jis bandė jus apgauti“, – pareiškė valstietis.
Eksministro teigimu, nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimas – tarsi žinutė, kad narkotikai yra tik žaislas ir pramoga.
„Mes pasakysime, kad narkotikai yra tik žaislas, o nedidelis kiekis yra viso labo pramoga. Tie, kurie teikia šiuos siūlymus, visiškai neslepia, kad ateityje smagu būtų kalbėti apie narkotinių medžiagų legalizavimą. Ne viename interviu jie tai yra patvirtinę. Šis žingsnis yra labai logiškas, nuoseklus ėjimas link to“, – sakė jis.
A.Veryga atkreipė dėmesį, kad valdantieji kaip sėkmingą pavyzdį dažnai esą pateikia Estiją, nors šis pavyzdys, jo įsitikinimu, toli gražu nėra geras.
„Tai ką parodė estai? Aiškiai laiko eilutėje pasimatė, kad dekriminalizacija buvo susijusi su ryškiu problemų gausėjimu, ir patys estų ekspertai pasakė, jog jų pradėjo mažėti tada, kai valstybė investavo į paslaugas, pagalbą priklausomiems žmonėms ir panašiai“, – pasakojo valstietis.
Galiausiai jis konstatavo netikintis valdančiųjų pažadais, kad šie investuos į pagalbą priklausomiems asmenims, nes jų teikiami projektai esą rodo visai ką kitą.
„Pykit nepykit, kolegos, bet jūs statote vežimą prieš arklį. Aš netikiu jūsų pažadais ir pasakymais, kad jūs tikrai investuosite į priklausomybes, nes jūs nešate projektus liberalizuoti alkoholio kontrolės politiką, jūs kalbate apie mokslą, o teikiate pasiūlymus, kurie yra absoliučiai prieštaraujantys bet kokiam mokslui. Aš netikiu jūsų nuoširdumu“, – rėžė A.Veryga.
M.Danielė: bausmės kovoti nepadeda
Projekto iniciatorė ir Laisvės frakcijos atstovė Morgana Danielė aiškino, kad bausmės su narkotikų problema kovoti nepadeda.
„Veiksminga narkotikų politika šiandien yra pripažinta į pagalbą ir sveikatą orientuota politika, o pačios veiksmingiausios priemonės tos, kurios padeda žmonėms spręsti narkotikų problemą ir su tuo susijusius patiriamus gyvenimo sunkumus.
Mokslo įrodymai šiandien rodo, kad pačios bausmės pagal Baudžiamąjį kodeksą nei didina atgrasymą, nei padeda spręsti problemas tų žmonių, kurie turi problemų su narkotikų vartojimu ir su gyvenimu“, – kalbėjo M.Danielė.
Pasak jos, šis klausimas buvo derinamas itin kruopščiai. „Laisvietė“ pridūrė, kad priklausomiems asmenims ypač svarbi specialistų pagalba.
„Mano skaičiavimais, Seimo nariams savo laiką skyrė ir šį klausimą iš įvairių pusių išnagrinėjo apie 30 specialistų, o bendrai mes skyrėme apie 60 valandų. Jau net neskaičiuoju pokalbių tarpusavyje, kur bandėme parodyti faktus, mokslinius tyrimus, tarptautines rekomendacijas“, – vardijo M.Danielė.
„Šiandien mes turime galimybę viską padaryti kompleksiškai, sureguliuoti proporcingas bausmes ir investuoti į paslaugų plėtrą. Šiandien tai yra mūsų visų, o ne mano vienos užduotis“, – pažymėjo Laisvės frakcijos narė.
E.Gentvilas: tai – ne legalizavimas
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas patikino, kad į šį klausimą žiūri labai atsakingai. „Sutinku, kad turi būti bausmė, bet niekaip nesutinku, kad tai būtų baudžiamoji atsakomybė. Todėl šis siūlymas man yra priimtinas“, – aiškino jis.
Pasak E.Gentvilo, tai nėra narkotikų legalizavimo klausimas.
„Tai nėra klausimas – leisti vartoti ar neleisti vartoti. Mano tikruosiuose tiksluose tikrai nėra noro ir siekio legalizuoti psichotropinių medžiagų vartojimą. Mano siekis yra, kad valdžia saikingai, atsakingai ir proporcingai naudotų valstybės galias santykyje su piliečiu, o ne griebtųsi baudžiamosios atsakomybės“, – pabrėžė liberalas.
Jo teigimu, kasmet virš 1000 žmonių patiria tokio valdžios „mechanizmo rimbo svorį“. „Tai tampa našta visuomenei, įkalinimo įstaigoms, teismams, finansinė našta biudžetui, todėl turime galvoti ir apie prevenciją ir gydymą“, – kalbėjo liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
M.Puidokas: „Ar tai tos priemonės, kurios atgrasys jaunus žmones nevartoti narkotikų?“
Darbo frakcijos atstovas Mindaugas Puidokas klausė valdančiųjų, kokį pavyzdį toks siūlymas rodo jaunimui.
„Kaip Seimo nariai, turime prisiimti atsakomybę ne tik už savo šeimas, bet ir už visą valstybę ir jos jaunosios kartos likimus. Apsilankymas narkomanijos reabilitacijos klinikose visam gyvenimui leidžia suprasti, kokio rimtumo problema yra priklausomybės ir kaip tai skaudžiai smogia ne tik priklausomam asmeniui, bet ir jo artimiesiems.
Norima dekriminalizuoti visų rūšių narkotines, psichotropines ir psichiką veikiančias medžiagas. Tiesa ta, kad prisidengiant madingu Amsterdamo šūkių dėl kanapių legalizavimo ir apsimestinio siekio išgelbėti jaunimą suklydus, bandoma prastumti teisinius sprendimus, kurie atvers kelią laisvam heroino, LSD ir kitų narkotikų vartojimui“, – aiškino jis.
M.Puidokas skaičiavo, kad pritarus tokiam siūlymui, už pirmąjį nusižengimą tektų sumokėti vos 30 eurų, o jei tai padaroma laiku, pirmą kartą pakaktų ir 15 eurų.
„Ar tai tos priemonės, kurios atgrasys jaunus žmones nevartoti narkotikų? Ar įvyks priešingai ir tai taps kvietimu nepergyventi dėl pasukimo į priklausomybes ir gyvenimo klystkelius? (...) Bus signalas, kad tai yra ne rimtas nusižengimas, o nerimtas pasekmes sukelianti neteisėta veikla“ – sakė parlamentaras.
K.Vilkauskas: šis projektas neišspręs visų praktinių problemų
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas savo ruožtu svarstė, kad verčiau reikėtų jaunimui „lengvinti gyvenimą“.
„Kiek mes turėjome projektų, kur galėjome padėti jaunoms šeimoms su išmokomis, neformalaus ugdymo priemonėmis. Turime įvairių projektų, tai lengvinkime gyvenimą, o ne eikime tuo keliu, kad tik šaliname pasekmes“, – pažymėjo jis.
Pasak K.Vilkausko, Policijos departamentas pateikė pastabas, kad toks projektas iki galo neišspręs visų praktinių problemų.
„Pats tyrimo procesas kompetentingoms valstybės institucijoms, ypač policijai, taps paprastesniu tik iš dalies, nes ir toliau bus privalu atlikti tyrimus dėl medžiagos kiekio nustatymo.
Kartu su pakeitimais labai svarbu spręsti klausimą dėl narkotinių medžiagų kiekio peržiūros ir dėl grynosios masės nustatymo būtinumo, kriminalizuojant nusikalstamas veikas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Priešingu atveju, valstybės institucijos, ypač policija, susidurs su neproporcingu skaičiumi tyrimų“, – pabrėžė jis.
A.Stončaitis: „Mačiau ir žinau, kas tai yra“
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Stončaitis stebėjosi, kodėl iš pradžių buvo diskutuojama, kad reikėtų dekriminalizuoti tik lengviuosius narkotikus, o galutiniame siūlyme jau atsirado visų rūšių narkotinės medžiagos.
„Mes turime kalbėti šia tema, turime diskutuoti, tačiau sprendimus mes turime priimti tik išdiskutavę. Labai keistai man šiandien nuskambėjo vienos pasisakiusios kolegės žodžiai: „Mes norime kurti narkotikų politika.“ Aš manau, kad bent šios iniciatyvos narkotikų politika yra politika narkotikų vartojimui.
Pagalvokime, apie ką mes kalbame. Visi iš pradžių kalbėjo, kad tai lengvi narkotikai – žolytė, galbūt „ekstazi“ tabletė, kur klubuose kažkur gali jaunimas pavartoti. O mes šiandien kalbame apie visų rūšių narkotikų gamybą, perdirbimą, atsisiuntimą“, – vardijo jis.
A.Stončaitis tvirtino nesprantantis, kodėl valdantieji neįsiklausė į A.Verygos teiktą siūlymą, kad baudžiamoji atsakomybė negrėstų tik asmenims, kurie sutinka gydytis.
„Lietuva turi narkomanijos problemą ir ją reikia spręsti. Aš tikrai nesupratau, kodėl valdantieji netgi neleido pateikti gerbiamo A.Verygos parengto projekto, kur buvo konkretus siūlymas, kad nereikia to žmogaus bausti, jeigu jis vartoja ir sako, jog nereikia jo bausti, tik sudarykite galimybę jam gydytis. (...)
Baudžiamasis persekiojimas turėtų būti nutraukiamas be jokių pasekmių, o žmogus galėtų keliauti gydytis. Tačiau ar šiandien mes tai siūlome? Ne. Neapgaudinėkime vieni kitų, kad kažkokias prevencines programas paleisime. Taip jau kalbame 20 metų“, – kritikavo Seimo narys.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas ragino ne atsisakyti nedidelio kiekio narkotikų dekriminalizavimo projekto, o grąžinti jį tobulinti, įtraukiant ir pagalbos priklausomiems nuo narkotinių medžiagų asmenims klausimą bei kitus aspektus.
„Patikėkite, aš galiu kalbėti šia tema ir mane ji labai jaudina, kadangi aš nepriklausomoje Lietuvoje atkurtoje policijoje buvau pirmasis šalyje Kovos su narkomanija padalinio vadovas. Mačiau ir žinau, kas tai yra“, – atkreipė dėmesį A.Stončaitis.
P.Gražulis: problema opi, tačiau sprendimą priimkime neskubėdami
Lietuvos regionų frakcijos atstovas Petras Gražulis pritarė, kad bausmės už nedidelio kiekio narkotikų turėjimą be tikslo juos platinti Lietuvoje yra per griežtos.
„Ir aš suprantu, kad vien draudimais neišspręsti problemos. Manau, kad ne pas vieną Seimo narį ateina motina su jaunuoliu ar jaunuole ir verkia, kai jis papuola į tokią problemą, kai teismai taiko baudžiamąją atsakomybę.
Bet reikia pripažinti, kad teismai gana atsakingai žiūri į šitą klausimą. Žmogui, kuris pirmą kartą papuola į tokią problemą, jie tikrai netaiko tokių drastiškų priemonių, nes teisėjas gali vadovautis ne tik įstatymu, bet ir savo supratimu ir sąžine“, – pasakojo jis.
Tačiau, nors ir mano, kad klausimas yra labai opus, P.Gražulis ragino valdančiuosius neskubėti priiminėjant šį įstatymą, o pirmiausia išdiskutuoti jį ir įsiklausyti į opozicijos siūlymus.
„Aš jus raginčiau visus – tiek dešinėje, tiek kairėje neskubėti. Šiandien nepriimkime. Visi mes turime gerą valią. Įsiklausykime į žmogų, kuris turi milžinišką patirtį – A.Stončaitį – dirbusį tiesiogiai su šiomis problemomis. Jis kalba labai geranoriškai ir jautriai. Neskubėkime ir raskime bendrą vardiklį, priimkime protingą ir subalansuotą įstatymą.
Kai nebus priešpriešos priimant šitą įstatymą, ir visuomenėje jos bus mažiau“, – įsitikinęs parlamentaras.
Pagal naujas pataisas, iš Baudžiamojo kodekso būtų braukiama nuostata, kad tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, bauda arba areštu.
Ši nuostata būtų perkeliama į Administracinių nusižengimų kodeksą ir nedidelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų neteisėtas gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ar siuntimas be tikslo jas platinti užtrauktų įspėjimą arba baudą nuo 30 iki 250 eurų.
Pakartotinis nusižengimas užtrauktų 200–400 eurų baudą.
