Kanapių ekstraktas vilniečiui galėjo tapti kalėjimo duona: „Buvau tapęs kone narkobaronu“

Ričardui Gedminui teko ilgai įrodinėti, kad įsigijęs kanapių ekstrakto savo ir artimųjų sveikatai gerinti jis nėra sunkus nusikaltėlis. „Buvau tapęs kone narkobaronu“, – kalbėjo iki šiol atsitokėti negalintis vilnietis.

Pluoštinės kanapės Lietuvoje ilgai buvo laikomos narkotiku, nors jų produktų nauda sveikatai seniai įrodyta.<br> lrytas.lt koliažas.
Pluoštinės kanapės Lietuvoje ilgai buvo laikomos narkotiku, nors jų produktų nauda sveikatai seniai įrodyta.<br> lrytas.lt koliažas.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, o dabar Seimo narys A.Veryga juokaudamas pozavo kanapių lauke.
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, o dabar Seimo narys A.Veryga juokaudamas pozavo kanapių lauke.
Pluoštinės kanapės Lietuvoje ilgai buvo laikomos narkotiku, nors jų produktų nauda sveikatai seniai įrodyta.
Pluoštinės kanapės Lietuvoje ilgai buvo laikomos narkotiku, nors jų produktų nauda sveikatai seniai įrodyta.
Nerijus Riauba, bendrovės „Kanapės žiedas“ vadovas.
Nerijus Riauba, bendrovės „Kanapės žiedas“ vadovas.
Mykolas Majauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas.<br>T.Bauro nuotr.
Mykolas Majauskas
Mykolas Majauskas
Daugiau nuotraukų (9)

Lrytas.lt

Oct 18, 2021, 7:36 PM, atnaujinta Oct 18, 2021, 7:37 PM

Dar būdamas sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga nutarė papokštauti – 2019 metų liepą nusifotografavo pluoštinių kanapių lauke ir šia nuotrauka pasidalijo internete.

Aktyvus Lietuvos blaivintojas A.Veryga kanapėse neįžvelgė tokios grėsmės lietuvių sąmoningumui kaip alkoholyje, tačiau pasaulio medicinos kaip naudingi sveikatai pripažįstami iš viso augalo pagaminti pluoštinių kanapių produktai Lietuvoje – vis dar baubas.

Vairuotoju dirbantis 50 metų R.Gedminas ne kartą skaitė apie pluoštinių kanapių aliejaus naudingąsias savybes sveikatai – nerimui slopinti, miegui gerinti, organizmui stiprinti ir net vėžiui ar šizofrenijai gydyti.

Internete pilna skelbimų, siūlančių įsigyti tokio aliejaus.

Todėl pavežėju dirbęs vilnietis nė nesusimąstė, kad 2020 metų vasarį keleivio pasiūlytas kanapių produktas gali būti nelegalus, ir už perpus mažesnę nei rinkos kainą – 30 eurų – įsigijo penkis buteliukus kanapių ir ciberžolių ekstrakto „Pure Fields Turmeric Hemp Extract“.

Negana to, du tokius buteliukus per Klaipėdos siuntų terminalą išsiuntė dukteriai į uostamiestį, o už siuntos priėmimą ir įpakavimą sumokėjo asmenine banko kortele.

Tačiau dukteriai padėti geriau išsimiegoti norėjęs R.Gedminas netrukus tapo įtariamuoju – už neva nelegalaus preparato, kuriame yra psichotropinių medžiagų, siuntimą ir platinimą jam grėsė iki 8 metų nelaisvės.

Privertė vykti į apklausą

Prieš įsigydamas ekstraktą iš nepažįstamojo R.Gedminas išklausė pasakojimą apie jo naudą sveikatai ir apžiūrėjo pardavėjo parodytą sertifikatą, kad produktas yra legalus.

Internete vilnietis buvo matęs panašų produktą už 70 eurų, todėl ilgai nemąstydamas ryžosi įsigyti penkis buteliukus už daug mažesnę kainą.

„Pilnas internetas tokių buteliukų. Tikrai nesuabejojau, kad tai – tas pats produktas, nes Lietuvoje manęs nestebina kainų skirtumai. Pavyzdžiui, kai ieškojau kondicionieriaus, vieni pardavėjai pasiūlė vienokią kainą, o iš kitų už tą pačią kainą įsigijau du kondicionierius. Nesunkiai galiu įrodyti, kad paieškojęs tą patį daiktą gali įsigyti gerokai pigiau“, – aiškino R.Gedminas.

Ekstraktą pagal instrukciją – kelis lašus užlašindamas po liežuviu – vyras kurį laiką naudojo pats, buvo pasidalijęs juo ir su dukterimi bei sergančia motina.

Abi moterys teigė, kad pavartojusios ekstrakto kiečiau miega ir geriau jaučiasi, tad galiausiai Vilniuje gyvenantis R.Gedminas nutarė nusiųsti joms du buteliukus ekstrakto į Klaipėdą pasinaudodamas bendrovės „Kautra“ paslaugomis.

Tačiau dukteriai adresuota siunta sulaikyta per muitinės patikrinimą Klaipėdos teritorinės muitinės pareigūnų.

Muitinės laboratorijoje atlikus ekspertizę paaiškėjo, kad ekstrakte aptikta ne tik narkotiku nelaikomo kanabidiolio (CBD), bet ir psichotropinį poveikį turinčios medžiagos tetrahidrokabinolio (THC). Jo koncentracija buteliuke yra 0,2 proc.

„Ne tik aš tapau įtariamuoju – dukterį lyg didžiausią nusikaltėlę sulaikė, ištraukė iš dušo ir dar šlapiais plaukais atvežė į apklausą.

Nors prašiau nejudinti bent sergančios senos motinos, ir jos niekaip nepaliko ramybėje – vis siekė apklausti, nors buvo pateiktos medikų išvados, kad stresas gali dar labiau pakenkti jos sveikatai. Tyrėjai net motinos gydytoją apipylė klausimais, ar ji skyrė tokį preparatą“, – pasakojo R.Gedminas.

Skyrė laisvės apribojimą

Per ikiteisminį tyrimą vilnietį vairuotoją gynęs Stasys Survila įrodinėjo, kad R.Gedminas nesuvokė siunčiantis narkotinę medžiagą, o manė, jog dukteriai siūlo legalų gydomąjį preparatą.

Tačiau Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Laima Rokanskienė buvo įsitikinusi kitaip.

Muitinės kriminalinės tarnybos tyrėja pripažino neįžvelgianti R.Gedmino nusikalstamų veiksmų, bet prokurorė laikėsi savo ir pateikė vilniečiui kaltinimą dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo turint tikslą jas platinti. Už tokį nusikaltimą vyrui grėsė nuo 5 iki 8 metų nelaisvės.

„Visur pilna publikacijų apie tai, kad kanapių aliejų vartoti sveika, bet, pasirodo, Lietuvoje jis uždraustas, nors Lenkijoje, Vokietijoje, kitur leidžiamas“, – stebėjosi S.Survila.

Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Svajūnas Bliudsukis palaikė prokuratūros kaltinimą pripažindamas, kad R.Gedminas padarė tyčinį sunkų nusikaltimą.

Vairuotojas esą puikiai suvokė, kokį preparatą perka, ir turėjo tikslą jį platinti.

Teismas nesiaiškino nei kas tą ekstraktą pagamino, nei to, ar kurioje nors Europos Sąjungos (ES) šalyje jis nėra registruotas kaip vaistinis.

Teisėjas vis dėlto neskyrė realios laisvės atėmimo bausmės, tik laisvės apribojimą pusantrų metų, įpareigojo R.Gedminą dalyvauti elgesio pataisos programoje ir visą bausmės vykdymo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Auga laukuose ir miškuose

Ant buteliukų su ekstraktu, kuriuos iš nepažįstamojo įsigijo R.Gedminas, užrašytas bendrovės „Pure Fields“ pavadinimas. Ši bendrovė registruota Vievyje.

Prisistatydama savo puslapyje „Pure Fields“ teigia: „Esame nedidelė bendraminčių grupė, kurią vienija tikėjimas stulbinančia kanapių nauda sveikatai.

Viskas prasidėjo kaip aistringas pomėgis nuo vieno traktoriaus ir poros privačių laukų tarp tankių miškų.

Didėjant sveikų kanapių produktų paklausai mes bendradarbiavome su profesionalais Vokietijoje ir sukūrėme produktą, kuris vartotojams perduoda visas naudingąsias kanapių savybes.“

Kitame puslapyje, kuriame parduoda savo gaminius, „Pure Fields“ teigia, kad jos produktai pagaminti iš ekologiniuose Lietuvos ūkiuose augančių kanapių, o šie natūralūs produktai skirti sveikatai gerinti.

Tiesa, „Pure Fields“ puslapyje nurodomas kontaktinis telefono numeris – su Jungtinės Karalystės kodu.

Dabar šios bendrovės interneto svetainėje parduodamam aliejui taikoma 30 proc. nuolaida ir jo kaina svyruoja nuo maždaug 20 iki 70 eurų.

Kai kuriose etiketėse teigiama, kad aliejus neturi THC, kai kuriose THC nurodomas kiekis – ne daugiau kaip 0,2 proc. Buteliukus su būtent tokiu nurodytu THC kiekiu įsigijo ir R.Gedminas.

Nežinojo, kad turi teisę vartoti

Teikdamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą vilnietį teismuose gynęs advokatas Robertas Skėrys atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo nustatinėjama, ar kanapių ekstraktas nėra registruoto vaistinio preparato dalis.

Nebuvo nustatyta ir tai, ar šis preparatas pagamintas neteisėtai. Kaip ir nesiaiškinta, ar jis neteisėtai įvežtas į Lietuvą.

R.Skėrys pabrėžė, kad kanapių ekstrakto, kuriame yra ne daugiau kaip 0,2 proc. THC, galima laisvai įsigyti Lietuvos parduotuvėse, taip pat ir elektroninėse, o gamintojai teigia, kad šis gaminys yra legalus.

Dar 2018 metų spalį Seimas įteisino savo sudėtyje kanapių turinčius medikamentus, jei jų saugumas ir veiksmingumas įrodytas moksliniais tyrimais ir preparatas yra registruotas. Įstatymas įsigaliojo 2019-ųjų gegužę.

Tačiau dar iki tol tokius medikamentus Lietuvoje, pasirodo, buvo galima legaliai vartoti, nors to beveik niekas nežinojo.

2018 metų lapkričio pabaigoje kalbėdamas Seime vykusioje konferencijoje „Psichoaktyvių medžiagų reforma: bausti negalima, padėti?“ Hjustono universiteto (JAV) docentas Jokūbas Žiburkus aiškino: „Kanapių produktų galima nusipirkti vaistinėse Vokietijoje, Lenkijoje.

Pavyzdžiui, Vokietijoje vaistininkė padės išsirinkti kanapių rūšį arba vaistą su kanapėmis.

Vokietijoje, Lenkijoje gyvenantys žmonės gali būti ir Lietuvos piliečiai, kurie gauna medicininių kanapių, o su įsigytais vaistais jie gali keliauti po visas Šengeno šalis.

Kadangi tai yra kanapės, visi šie pacientai turi visišką teisę, nepriklausomai nuo tos šalies vaistų ir narkotikų įstatymų, vartoti kanapes – net jas rūkyti, nes, pavyzdžiui, Vokietijoje gydytojas išrašo pažymą, kad pacientui skyrė kanapių produktą.“

Rėmėsi pasenusiu įsakymu

Pagrindinis R.Gedmino gynėjo argumentas siekiant išteisinti vilnietį antrosios instancijos teisme buvo ES Teisingumo teismo 2020 metų lapkritį priimtas prejudicinis sprendimas, kuriuo aiškinama, kad iš teisėtai auginamų kanapių išgautas kanabidiolis, kuriame esantis THC neviršija 0,2 proc., nėra narkotinė medžiaga, kaip ji suprantama pagal 1961 m. Bendrąją narkotinių medžiagų konvenciją.

Šis sprendimas reiškia, kad jo išvados aiškina bendrąją ES teisę ir yra privalomos Bendrijos šalims.

Remdamasis mokslo duomenimis ES Teisingumo teismas nusprendė, kad iš pluoštinių kanapių išgautas kanabidiolis neturi psichotropinio ir kenksmingo poveikio žmonių sveikatai, o draudimas prekiauti kitoje ES valstybėje narėje teisėtai pagamintu kanabidioliu, jei jis išgautas iš viso augalo – ne tik iš jo pluošto ir sėklų, yra neteisėtas.

Apeliaciniame teisme R.Skėrys pabrėžė, kad jo ginamojo R.Gedmino veiksmai nebuvo pavojingi ir negali būti laikomi uždraustais, nes pluoštinių kanapių produkcijos gamyba ir prekyba ES nėra draudžiama.

Tuo metu teismai Lietuvoje paprastai rėmėsi 2000 metų sausio 6-osios sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“, kuriame kanapės ir jų dalys yra įtrauktos į narkotinių ir psichotropinių medžiagų, draudžiamų vartoti medicinos tikslais, sąrašą.

Keičia atgyvenusį požiūrį

Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija išgirdo R.Gedminą ginančio advokato argumentus ir visiškai išteisino vilnietį.

Savo nutartyje teismas pabrėžė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R.Gedminą kaltu, neatsižvelgė į ES teisę, pagal kurią pluoštinės kanapės, kuriose THC kiekis neviršija 0,2 proc., valstybėse narėse nedraudžiamos ir šios nuostatos privalo laikytis visos Bendrijos narės.

„Klaipėdos apygardos teismo sprendimas reikšmingas tuo, kad parodė, koks pasenęs Lietuvoje požiūris į pluoštines kanapes.

Moksliškai jau seniai įrodyta, kad kanapių produktai naudingi sveikatai ir jie naudojami daugelyje pasaulio šalių.

Pats dalyvavau forumuose, kuriuose pranešėjai pasakojo kone stebuklines istorijas, kaip kanapės išgydė nepagydomus ligonius“, – teigė R.Gedminą teisme gynęs R.Skėrys.

Anot jo, byla, iškelta kanapių produktą įsigijusiam vairuotojui, darsyk parodė, kad Lietuvos teisinis reguliavimas atsilieka nuo ES praktikos: „Pas mus dar įprasta žiūrėti į kanapes kaip į narkotiką, nesusimąstant plačiau apie jų naudą sveikatai ar, pavyzdžiui, tai, kokios naudos jų legalizavimas duotų šalies ekonomikai.“

Legalūs, bet neprieinami

Lietuvoje auginamų pluoštinių kanapių naudingiausios dalys – žiedai ir lapai – vis dar iškeliauja į užsienį, mat gamybai kol kas leidžiama naudoti tik šio augalo sėklas ir pluoštą.

Šių metų birželį Seimas pagaliau priėmė Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimus. Jie įsigalios lapkričio 1-ąją.

Lietuvoje pluoštinės kanapės legalizuotos vėliausiai visoje ES. Iki šiol drausta perdirbti kanapių žiedus, iš jų išgauti aliejų ar veikliąsias medžiagas, įskaitant narkotine medžiaga nelaikomą CBD.

Lietuvoje leidžiama auginti tik kelias sertifikuotas kanapių veisles, kurios nekaupia daugiau nei 0,2 proc. THC.

Tai – psichoaktyvus kanabinoidas, kuris taip pat yra vartojamas kaip medicininė medžiaga.

Vaistai su sintetiniu THC Lietuvoje yra legalūs, tačiau juos gaminančios farmacijos įmonės nevykdo veiklos šalyje, todėl šie vaistai nėra prieinami.

Iki šiol Lietuvoje augintos kanapės buvo panaudojamos tik iš dalies: iš kanapių sėklų gamintas aliejus, stiebai naudoti ekologinėje statyboje, virvėms vyti.

Kai kuriais skaičiavimais, jei Lietuva būtų anksčiau pakeitusi įstatymus, galėjo sulaukti iki 150 milijonų eurų investicijų, tačiau negavo net ūkininkams priklausančios ES paramos, kurią jie būtų galėję skirti kanapėms perdirbti.

Derlius iškeliauja į užsienį

Nerijus Riauba

Bendrovės „Kanapės žiedas“ vadovas

„Kalbant apie naudingąsias pluoštinių kanapių savybes, jų žieduose ir lapuose esantis kanabidiolis (CBD) padeda lengviau įveikti šalutinį poveikį onkologiniams ligoniams po chemoterapijų, sergantiesiems epilepsija, Alzheimerio liga. Tačiau šių kanapių ekstraktas turi šiek tiek psichoaktyvaus THC, nors, kaip rodo praktika, jei THC neviršija 0,2 proc., jis nėra kenksmingas ir neveikia kaip narkotikas.

Girdėjau politikų komentarų, kad gerdami kanapių aliejų žmonės neva pradės svaigintis. Neįsivaizduoju, kiek reikėtų išgerti to aliejaus, kad apsisvaigintum, – greičiau jau mirsi nuo aliejaus kiekio, nei apsvaigsi nuo jame esančio THC.

Pavyzdžiui, marihuanoje, vadinamojoje „žolėje“, THC, kuriuo svaiginamasi, būna 5–10 proc. Giroje ar kefyre yra šiek tiek alkoholio, bet tą girą ar kefyrą geria ir vaikai.

Lapkričio 1 dieną pagaliau įsigalios Pluoštinių kanapių įstatymo pakeitimai ir bus galima perdirbti pluoštinių kanapių visas dalis – ir žiedynus su lapais. Iki šiol galima perdirbti tik sėklas ir pluoštą - stiebą, bet pagaliau ir Lietuvoje bus galima gaminti CBD aliejų, kuriame THC norma neviršytų 0,2 proc.

Yra metodų, leidžiančių išgryninti tik CBD, bet kanapės naudingiausios tada, kai jų produktuose yra visos natūraliai susidariusios veikliosios medžiagos, o jų – daugiau kaip 100.

Mūsų įmonė dirba nuo 2014 metų – iki tol Lietuva buvo vienintelė Europos valstybė, draudusi auginti pluoštines kanapes. Nuo tada savo produkciją daugiausia tiekiame užsienio rinkai. Kol Lietuvoje negalima perdirbti žiedų, jie iškeliauja į Čekiją, Slovėniją, Ispaniją, Italiją, Angliją, Vokietiją, Lenkiją.

Mes patys auginame tik hektarą pluoštinių kanapių, bet bendradarbiaujame su smulkiaisiais ūkiais, nes daugiausia dėmesio skiriame ne kiekiui, o kokybei.

Mus kasmet tikrina Valstybinė augalininkystės tarnyba, laukuose imanti mėginius, kad įsitikintų, jog tikrai auginame pluoštines kanapes, kuriose THC norma neviršija 0,2 proc.“

Seime atliko eksperimentą

2019 metų vasarį tuomet dar opozicinės partijos Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys Mykolas Majauskas Seime atliko eksperimentą užsiplikydamas pluoštinių kanapių žiedų arbatos.

Po šio parlamentaro poelgio pasirodė informacijos, kad pluoštinių kanapių arbatos užsiplikiusiam Seimo nariui galėtų grėsti bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tuometės valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos narė Agnė Širinskienė pareiškė, kad tai yra melas ir tokią arbatą darbe dažnai geria ir pati.

M.Majauskas teigė, kad arbatos įsigijo universalinėje parduotuvėje ir muitinės laboratorijoje patikrino, ar joje yra psichoaktyvios medžiagos THC, kurios bet koks kiekis Lietuvoje griežtai draudžiamas. Laboratorijos atsakymas buvo teigiamas, nors arbatos pardavėja patikino, kad produktas yra legalus.

„Arbata skani, ant pakelio parašyta, kad puikiai tinka prieš miegą ar po aktyvios veiklos. Norėčiau atsigerti dažniau. Maisto ir veterinarijos tarnyba sako, kad šis draudimas jiems neaiškus. Ūkininkai teigia, kad tiesiog parduoda legaliai užaugintą pluoštinių kanapių dalį. Prekybos centro pardavėja užtikrina, kad viskas legalu, ir siūlo nusipirkti arbatos daugiau, kol neišpirko“, – aiškino M.Majauskas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.