„Priimtas sprendimas nesteigti naujo poligono, o pasirinkti vystyti jau esamą Rūdninkų poligoną“, – Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Darius Kuliešius.
„Reikalinga atlikti poveikio vertinimo studiją. Ir šis patarimas, rekomendacija yra Vyriausybei per ateinančius metus išspręsti būtent aplinkosaugos, teisinius, bendruomenės interesus, kad kitų metų pabaigoje būtų galima Seime tvirtinti sprendimą steigti šioje vietoje infrastruktūrą“, – sakė jis.
Savo ruožtu krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas patikino, kad vystant ir atkuriant šį poligoną Rūdninkuose reikės išspręsti ir aplinkosaugos klausimus.
„Mes vis dėlto siekiame, kad būtų padaryta kuo mažesnė įtaka gamtai. Ir čia turiu pasakyti, kad kariuomenė įvertino ir kitų šalių patirtį vystant poligonus panašiose vietose“, – spaudos konferencijoje pabrėžė A. Anušauskas.
Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad neišvengiamai poligono parengiamieji darbai užtruks.
„Parengiamieji darbai nėra tokie greiti. Vertinimas – socialinis, ekonominis, finansinis, aplinkosauginis – užtruktų iki kitų metų rudens, vėliau – teisinių dalykų dėl žemės perėmimo tvarkymas iki 2024 metų ir tuo metu prasidėtų poligono steigimas“, – sakė jis.
A. Anušauskas pabrėžia, kad dalį, kurioje bus plečiamas Rūdninkų poligonas, reikės ir išminuoti.
„(Šalčininkų – ELTA) meras buvo informuotas dar prieš VGT posėdį, dalyvavo svarstant šį klausimą. Be abejonės, išklausėme ir jo nuomonės prieš priimant sprendimą. Teritoriją, priėmus sprendimus, ją reikės išminuoti, nes kariuomenės inžinerinis padalinys negali vykdyti veiklos toje teritorijoje, kol tai nėra įteisinta. Bet vėliau reiks išminuoti, nes savo laiku, kai veikė tankodromas ir tam tikras taikinių ruožas, tai nebuvo padaryta“, – sakė A. Anušauskas.
„Gyventojams gal tai tiesiogiai nekelia pavojaus, tačiau pradėjus poligono vystymą, tam tikroje teritorijoje reikės imtis aktyvesnių veiksmų, ją padarant nekenksmingą ir nepavojingą mūsų kariškiams“, – pridūrė jis.
Jis taip pat sutinka su Šalčininkų rajono mero išsakytu poreikiu didinti finansavimą Rūdninkų infrastruktūrai.
„Visiškai sutinkame, kad steigiant poligoną tie keliai, kurie juosia, juos Rūdninkų poligoną ir jo įtakoje esančias teritorijas, tai šių kelių tiesimui turės būti skiriamas dėmesys. Jie turės būti įrašyti, aš manyčiau, į prioritetinių kelių sąrašus“, – sakė ministras.
Ministras akcentuoja, kad poligono Rūdninkuose steigimas pietryčių Lietuvoje turėtų prisidėti prie saugumo stiprinimo.
„Valstybės gynimo požiūriu didesnės Lietuvos kariuomenės ir sąjungininkų buvimas Pietryčių Lietuvos regione, didina bendrą atgrasymo potencialą. Ir, aš manau, kad tai yra vienas svarbiausių dalykų, dėl ko yra steigiamas ir atkuriamas šis poligonas būtent toje vietoje“, – pabrėžė jis.
ELTA primena, kad A. Anušausko vadovaujama KAM šių metų pradžioje paskelbė atšaukianti praėjusios Vyriausybės Vakarų Lietuvoje suplanuoto poligono statybas. Šiam kariniam objektui buvo numatyta teritorija, apimanti Telšių, Akmenės, Mažeikių rajonų teritorijas. Su tokiu planu nebuvo supažindinti nei vietos gyventojai, nei žemės ir miškų savininkai. Kaip tuomet teigė ministerijos atstovai, dėl kitos poligono statybų vietos bus sprendžiama po naujos studijos.
A. Anušauskas laikėsi pozicijos, kad praėjusi Vyriausybė, planuodama pradėti statyti naują karinį poligoną Vakarų Lietuvoje, padarė klaidų. Jo teigimu, nesėkmingas naujo karinio objekto statybas lėmė tai, kad į šio klausimo administravimą nebuvo įtraukos kitos ministerijos, ir naujasis poligonas buvo vien KAM atsakomybė.
Ministras tuomet pabrėžė, kad naujojo poligono statybų projektas bus pradėtas rengti tuomet, kai bus priimtos reikalingos įstatymų pataisos ir parengta tinkama kompensavimo tvarka ten gyvenantiems žmonėms.
Šiuo metu didžiausi poligonai Lietuvoje yra Pabradėje ir Gaižiūnuose.
