G. Nausėda: Lietuva ir Lenkija visų bendradarbiavimo galimybių dar neišnaudojo

Lietuva ir Lenkija dar neišnaudojo visų bendradarbiavimo galimybių, antradienį pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

2021-10-19 17:00

Jis kalbėjo Seime, minint Abiejų Tautų tarpusavio įžadų 230-ąsias metines.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad Lietuva ir Lenkija toliau žengia kartu. Pastaraisiais dešimtmečiais stebėjome sparčią dvišalių santykių raidą. Tačiau visų bendradarbiavimo galimybių, esu tikras, iki šiol nesame išnaudoję“, – teigė šalies vadovas.

Anot prezidento, Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Abiejų Tautų tarpusavio įžado dvasia, atlaikiusi du ypač sunkius šimtmečius ir naujai sužibusi dabartinėje laisvės epochoje, visuomet įkvepia abiejų šalių žmones.

„Tegul tarpusavio pasitikėjimas, pagarba ir tolerancija visada sudaro Lietuvos ir Lenkijos santykių pagrindą“, – sakė G. Nausėda.

Kalbėdamas apie Gegužės 3-iosios Konstituciją ir 1791 metų spalio 20 dieną vienbalsiai priimtą Abiejų Tautų tarpusavio įžadą, Lietuvos vadovas akcentavo, kad dokumento autoriams pavyko suderinti valstybės centralizavimo poreikį su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo tradicija.

„Dokumentas, kurio 230-ąsias metines šiandien minime, mums svarbus ne tik kaip viena iš Gegužės 3-iosios Konstitucijos sudedamųjų dalių. Tai pirmiausia įrodymas, kad lietuvių ir lenkų tarpvalstybinių santykių raida rėmėsi ir tebesiremia kompromisų menu. Ji turi būti grindžiama pasitikėjimu ir tolerancija. Tik taip galime pratęsti strateginę bendrystę – ir ja pasiremti kintančioje geopolitinėje tikrovėje“, – tvirtino G. Nausėda.

Kalbėdamas apie dabartinius dvišalius santykius jis sakė, kad šiandien svarbi paskata veikti išvien yra augančios karinės, technologinės, ekonominės grėsmės ir iššūkiai.

„Bandymai kaitinti atmosferą prie rytinių Europos Sąjungos ir NATO sienų kelia mums ypatingų užduočių ne tik užtikrinant mūsų šalių saugumą, bet ir palaikant pusiausvyrą regione. Turime ne tik skirti ypatingą dėmesį dvišaliam kariniam bendradarbiavimui, bet ir tvirtinti NATO vienybę, stiprinti mūsų pasienio infrastruktūrą ir į saugumo sistemą įtraukti mums tiek kultūriškai, tiek politiškai artimą Ukrainą, siekti jos teritorinio vientisumo atkūrimo“, – kalbėjo Lietuvos prezidentas.

„Mūsų šalys negaili pastangų, kad kaimyninėje Baltarusijoje patys piliečiai galėtų laisvai ir demokratiškai išrinkti savo šalies valdžią. Mes tuo tikime, todėl laikome Liublino trikampio formatą atvirą ateities demokratinei Baltarusijai“, – tvirtino jis.

G. Nausėda dėkojo Lenkijai už pagalbą valdant Baltarusijos režimo sukeltą migracijos krizę, už politinę paramą dėl Astravo AE.

„Kaip ir anksčiau, aš asmeniškai labai daug tikiuosi iš Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo, plėtojant ES Rytų partnerystės politiką. Nuo mūsų sėkmės šioje srityje priklausys viso regiono stabilumas ir ateities gerovė. Todėl turime daryti viską, kad būtų užtikrinta Rytų partnerystės politikos strateginė kryptis ir išlaikytos paskatos įgyvendinti ambicingas reformas“, – tvirtino prezidentas.

Antradienį Vilniuje minimos Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės.

Ta proga Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, Seimo vicemaršalka Malgorzata Gosiewska ir Senato vicepirmininkas Bogdanas Borusewiczius.

Gegužės 3-iosios Konstitucija laikoma pirmąja Konstitucija Europoje. Ji priimta Abiejų Tautų Respublikos Ketverių metų Seimo 1791 metų gegužės 3 dieną. Tarpusavio įžadas priimtas kiek vėliau – spalio 20 dieną.

Lenkijoje gegužės 3-ioji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.