Pats valstiečių pirmininkas Ramūnas Karbauskis tikina, kad S.Skvernelio steigiama partija nebus konkurentė LVŽS ir džiaugiasi būsima „demokratijos švente“ partijos viduje. Tiesa, ir būsimus valstiečių partijos pirmininko rinkimus lydi S.Skvernelio šešėlis.
Partijos vadovo klausimas iškils ir naujoje, S.Skvernelio steigiamoje Demokratų partijoje „Vardan Lietuvos“. Parlamentaras vylėsi, kad dėl pirmininko pozicijos varžysis ne vienas kandidatas, taip pat neatmetė, kad ateityje šioje kėdėje matytų buvusį bendražygį.
Valstiečiams svarbūs du momentai
Valstiečiui, buvusiam žemės ūkio ministrui Giedriui Surpliui nusprendus mesti iššūkį Ramūnui Karbauskiui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko rinkimuose, netruko pasklisti kelios versijos, paaiškinančios tokį valstiečio žingsnį.
Viena versija svarstoma, kad šis G.Surplio mestas „iššūkis“ – R.Karbauskio sumanymas, norint parodyti, kad partijos pirmininkas renkamas ne iš vieno kandidato.
Kita versija teigiama, jog tai – S.Skvernelio projektas, siekiant realiai pamatyti, kiek valstiečių būtų galima „atskelti“ nuo partijos, pamačius, kas palaiko G.Surplio kandidatūrą.
Pats G.Surplys laidos metu kalbėjo, kad lemiamas momentas, padėjęs apsispręsti kandidatuoti, buvo valstiečių frakcijos skilimas.
„Supratau, kad mums, valstiečiams, dabar yra svarbūs du momentai: parodyti, kad mes iš tikrųjų turime demokratijos tradicijas ir galime turėti bent du kandidatus į partijos pirmininkus. O aš, sakykime taip, pakėliau ranką“, – pasakojo G.Surplys.
Be to, anot parlamentaro, po karštos vasaros su Tomo Tomilino pašalinimu iš partijos, dalies frakcijos narių pasitraukimu, valstiečiams reikalingas nusiraminimas.
„Manau, kad mano kandidatūra bus kaip tik tas variantas, kai mes partijos viduje galėsime diskutuoti apie tai, kam pritariame dabartinio pirmininko veiksmuose, kam galbūt nepritariame. Galėsime diskutuoti apie partijos ateitį, tačiau darysime tai labai ramiai“, – vylėsi valstietis.
Savo ruožtu S.Skvernelis, paklaustas, ar R.Karbauskis nekeršys G.Surpliui už mestą iššūkį ir kritiką, svarstė, kad tai priklausys nuo to, ar valstiečio sprendimas kandidatuoti iš tiesų buvo savarankiškas.
„Jei Giedrius iš tikrųjų šį sprendimą priėmė savarankiškai, tai tikrai jam anksčiau ar vėliau tai atsilieps. Jei tai buvo suderintas sprendimas, tada tikrai ne“, – sakė S.Skvernelis.
LVŽS pirmininko rinkimai vyks nuo lapkričio 30 d. iki gruodžio 4 d. Pirmininką visuotiniuose rinkimuose tiesiogiai rinks visi LVŽS nariai balsuodami elektroniniu būdu.
Kas vadovaus partijai?
Lyderystės klausimas iškils ir naujoje S.Skvernelio bei jo bendražygių kuriamoje partijoje. S.Skvernelis vylėsi, kad savo kandidatūrą vadovauti Demokratų partijai „Vardan Lietuvos“ iškels bent keli politikai.
„Net neabejoju, kad partijos suvažiavimas rinks ne iš vieno, ne iš dviejų ir ne iš trijų kandidatų. TIkrai yra pakankamai daug politikų, asmenybių, kurie gali pretenduoti, kurie kels kandidatūras. Pati pradžia yra labai svarbi, nes nuo jos priklausys tolesnė partijos sėkmė, kokias tradicijas sukursime“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Ekspremjeras neatmetė, kad pasibaigus pasibaigus eurokomisaro kadencijai, Virginijus Sinkevičius galėtų ne tik prisidėti prie naujosios partijos, bet ir jai vadovauti.
„Mes laukiame jo jungiantis į mūsų politinę partiją, kai jis galės – tikiuosi, kad taip ir bus“, – kalbėjo S.Skvernelis.
„O tada viskas priklausys nuo demokratinių procesų pačioje partijoje. Jeigu Virgis tokį sprendimą, kai galės, padarys, manau, kad perspektyva vis tik yra jaunimui“, – pridūrė jis.
Kieno balsų tikisi?
S.Skvernelis laidos metu svarstė, kad naująją partiją galėtų palaikyti ir dalis buvusių valstiečių, ir socialdemokratų rinkėjų.
„Natūralu, kad būsime centro-kairės politinė partija, dėl to dalis rinkėjų, ypatingai tų, kurie balsavo ir už mane kaip asmenį būnant valstiečių sąraše, ir už mūsų Vyriausybę (...) – ta dalis žmonių irgi turėtų, tikimės, likti su mumis“, – įvertino S.Skvernelis.
Anot jo, naujoji partija orientuosis ir į neapsisprendusį, rinkimuose įprastai nedalyvaujantį rinkėją. S.Skvernelis teigė, kad bus mėginama šį elektoratą įtikinti, kad atsiranda politinė jėga, galinti juos atstovauti.
„Beveik ketvirtadalis šalies gyventojų yra neapsisprendę. Jie neturi kažkokio tvirto įsitikinimo ar tvirtų simpatijų vienai ar kitai politinei jėgai. Tai tikrai didelis skaičius. Žmonės dažnai nusivylę viena ar kita politine jėga arba valdžia šalyje apskritai, jie nežino, kaip toliau elgtis.
Tai taip pat labai svarbus rinkėjas, dažniausiai nedalyvauja rinkimuose, todėl rinkimų rezultatai ne visiškai atspindi visuomenės pasiskirstymą, koks realiai yra“, – pabrėžė politikas.
