Specialistas G. Nausėdos ir A. Dudos kalbose įžvelgė skirtingas žinutes: kokio klausimo vengia prezidentas?

Nesunku nuspėti – Lenkija norėtų, kad Lietuva ją paremtų ginče su Europos Sąjunga, įsitikinęs komunikacijos specialistas. Pasak jo, nors prezidentas Gitanas Nausėda nesistengia užimti jokios pozicijos Lenkijos ir ES santykių klausimu, ją parodyti vis tiek teks.

 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
 Lietuvoje lankosi Lenkijos prezidentas A.Duda.<br> R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (14)

Lrytas.lt

Oct 20, 2021, 5:55 AM

Antradienį Vilniuje minimos Abiejų Tautų Respublikos Gegužės 3-iosios Konstitucijos ir Tarpusavio įžado akto 230-osios metinės. Šia proga Lietuvoje svečiuojasi Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ir jo žmona Agata Kornhauser-Duda.

Abiejų šalių vadovai perpiet surengė ir bendrą spaudos konferenciją, kurią „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ pakomentavo bei aptarė komunikacijos ekspertas Mindaugas Lapinskas.

A.Duda „griebė jautį už ragų“

M.Lapinskas svarstė, kad G.Nausėda šiuo metu pastatytas į ne itin patogią padėtį, nes komentuoti Lenkijos ir Europos Sąjungos santykius jam yra sudėtinga.

„G.Nausėda niekada per daug nesistengdavo užimti kažkokios aiškios pozicijos, ir vienaip, ir kitaip laviruodavo, todėl vienintelis patarimas, kurį jis A.Dudai galės duoti – tvarkytis“, – kalbėjo M.Lapinskas.

Jo manymu, iš esmės Lenkijos pareiškimai apie įstatymų viršenybę greičiausiai yra taktinis ėjimas.

„Lenkijoje, ko gero, nėra subrendusi tokia situacija, kad kas nors labai rimtai galvotų, kad reikia išeiti iš Europos Sąjungos. Įvairios politinės jėgos bando rinktis politinius taškus – Lenkija paskutinius 10 metų laiko save šiek tiek nepelnytai nuvertinta, nes pagal ekonomikos galią ji sparčiai auga, gyventojai patenkinti. Tiek jie patys, tiek aplinkinės šalys jiems į rankas įduoda tikrųjų europinių vertybių vėliavą, dėl to jie gali sau leisti daryti kažkokius drąsesnius pareiškimus.

iš kitos pusės, Briuselyje ar Europos Parlamente irgi yra pakankamai daug politikų, kurie galvoja, kad per daug kažkokių konstruktyvių minčių nebūtinai daug turi, todėl gali pasireikšti kritikuodami Lenkiją. Matyčiau tai labiau kaip ginčą dėl laikraščio antraščių, o ne tikrą politiką. O kaimynams galbūt irgi nevertėtų kištis į šį antraščių karą ir geriau žiūrėti ten, kur mes turime tvirtų ir susisiejančių interesų“, – svarstė komunikacijos specialistas.

Vertindamas abiejų valstybių vadovų antradienį pasakytas kalbas M.Lapinskas aiškino, jog A.Dudos ir G.Nausėdos žinutės kiek išsiskyrė.

„Buvo vienas įdomus momentas pačiuose pirmuose prezidentų pasisakymuose: Lietuvos prezidentas darė tam tikrus istorinius reveransus į praeitį, Abiejų Tautų Respublikos konstituciją, kai tuo tarpu Lenkijos prezidentas praktiškai penktu sakiniu griebė jautį už ragų ir pradėjo kalbėti apie Lietuvos ir Lenkijos bendrystę tarptautinėse organizacijose.

Jis paminėjo Europos Sąjungą, Šiaurės Atlanto sąjungą, projektą nuo jūros iki jūros, ir tokie dalykai atsitiktinai nevyksta. Čia prezidento pasisakymas nėra kažkokia improvizacija, dėl to garantuotai galima kalbėti, kad šis klausimas apie Lietuvos bendradarbiavimą su Lenkija tikriausiai buvo paliestas.

Nesunku spėti, ko Lenkija norėtų – ko gero ji norėtų, kad Lietuva paremtų jei ne ginklu, tai bent svariu žodžiu santykius tame ginče su Europos Sąjunga“, – pažymėjo ekspertas.

Jo teigimu, tai nėra JAV ir Rusijos susitikimas, kur planuojamas bene kiekvienas sakinys, tačiau tai rodo, kad savo poziciją Lietuva vis tiek turės parodyti.

„Nenoriu kurti sąmokslo teorijų, bet toks temos įvedimas ir pasukimas yra gana įdomus. Galbūt Lietuvos prezidentas sąmoningai nenorėjo šios temos liesti, bet, kaip matome, tiek Lenkijos prezidento pasisakyme, tiek vėlesniuose klausimuose ši tema iškilo ir Lietuva bet kokiu atveju turės turėti kažkokią poziciją“, – aiškino jis.

Istorijos „ratas apsisuko“?

Paklaustas, kokią G.Nausėdos transliuojamą žinutę jis įžvelgė, M.Lapinskas kalbėjo, kad tai buvo gana tradiciniai šalies vadovo pasisakymai apie draugystę su Lenkija ir bendrą istoriją.

„Pasižiūrėsime, kiek daugiau ten tų klausimų bus, bet turinio prasme, atsakydamas į žurnalisto klausimą apie migrantus, Lietuvos prezidentas turinio pasakė daugiau. Jis pasakė, kad keliame tai į tarptautinį lygį, ir čia yra šiokios tokios lenktynės. <...> Iš kitos pusės, prezidentas irgi nori parodyti, kad ne veltui važinėja į Europos Vadovų Tarybą ir ten kalba apie kritinius užsienio politikos reikalus.

Tai yra geras būdas, kaip prezidentui parodyti tai, kad jis yra reikalingas ir sugeba pasiekti ir įtikinti kolegas iš kitų valstybių, kad su Lietuva reikia būti kartu“, – pastebėjo specialistas.

M.Lapinskas išskyrė ir dar vieną detalę – jis prisiminė, kad prieš kelerius metus Lietuva į migrantų krizę žiūrėjo kiek abejingai, tačiau dabar yra pati priversta gerti iš šulinio, į kurį spjovė.

„Dar vienas niuansas: prezidentas pasakė, kad mums reikia įtikinti kitas Europos Sąjungos šalis apie tai, kad migrantai yra visos ES problema. Jei atsuktumėme laikrodį atgal ir pasižiūrėtumėme, kaip Lietuvoje tai atrodė prieš penkerius metus, kai migrantai plūdo į Italiją ir Graikiją, tai Lietuvoje buvo toks bendras konsensusas, kad „užjaučiame vokiečius, graikus ar italus, bet čia ne mūsų problema, jūs mums geriau pasakykit, kaip nuo rusų gintis“.

Dabar istorijos ratas apsisuko ir mums reikia įrodinėti, kad portugalams tai yra aktuali problema. Tai eilinį kartą patvirtina taisyklę, kad į šulinį spjaudyti tokiais atvejais nėra gera taktika“, – teigė ekspertas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.