Ant valdžios stalo grąžins idėją kurti Lietuvos seksualinių nusikaltėlių registrą

Prieš keletą metų vystytos idėjos įvesti šalyje Seksualinių nusikaltėlių registrą buvo atsisakyta. Vis dėlto, su esamomis priemonėmis tokių nusikaltimų skaičiai vis dar negerėja, todėl prie šio klausimo grįžtama ir dabar.

Seksualinė prievarta. <br>123rf nuotr.
Seksualinė prievarta. <br>123rf nuotr.
Rimantė Šalaševičiūtė<br>T.Bauro nuotr.
Rimantė Šalaševičiūtė<br>T.Bauro nuotr.
Kristina Mišinienė<br>T.Bauro nuotr.
Kristina Mišinienė<br>T.Bauro nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Oct 21, 2021, 12:02 PM

Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro (KOPŽI) vadovė Kristina Mišinienė įsitikinusi, kad seksualinių nusikaltėlių registras visuomenei pasitarnautų tuo, kad būtų rodoma reali situacija, bendruomenės žinotų apie tokių nusikaltimų grėsmę. Jos manymu, dabartinės priemonės nors ir veikiančios, tačiau nėra tęstinės.

„Galime pedofilinį sutrikimą turinčius asmenis vadinti žvėrimis, iškrypėliais, raginti įkalinimo įstaigose juos kankinti, bet tai jų polinkių nepakeis. Turi būti prieinamos elgesio keitimo, psichologinės pagalbos programos tiems, kas jų ieško – o tokių žmonių tikrai yra.

Jau nusikaltusius mes siūlome reguliuoti per Seksualinių nusikaltėlių registrą, žinant jų buvimo vietą, tokiu būdu ribojant bendruomenėje jų priėjimą prie vaikų. Tačiau mūsų šalis nepasiryžo šiai priemonei dėl galimai taip būsiant pažeistoms šių asmenų teisėms, dėl kokių tai jau neva įgyvendintų patikimų saugiklių“, – teigė KOPŽI vadovė.

Registro klausimas išlieka aktualus

2018 metais tokio registro steigimą iniciavo Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė. Nors tuo metu dėl asmens duomenų apsaugos tokio sprendimo buvo atsisakyta, parlamentarė teigia, kad klausimas greitu metu vėl bus svarstomas, nes situacija vis dar nėra gerėjanti.

„Sugrįžau prie šio klausimo. Tada Vyriausybėje, pasitarimuose buvo pasakyta, kad kol kas situaciją bandome keisti kitaip, o paskui žiūrėsime, kaip tai padės. Pokyčių tikrai gerų padaryta, bet aš vėl gavau statistiką iš Policijos departamento, tai skaičiai nėra džiuginantys“, – teigė R.Šalaševičiūtė.

K.Mišinienė atkreipė dėmesį, kad šiuo metu šalyje neskiriama daug dėmesio asmenų, turinčių seksualinį potraukį vaikams, identifikavimui, kol šie nepadaro nusikaltimo ir jį pavyksta išaiškinti. Taip pat KOPŽI vadovė pasakojo, kad tokie nusikaltimai dažniausiai vyksta artimoje aplinkoje.

„Mane nuoširdžiai stebina ir gąsdina nemažėjantis vaikų tvirkininimas ir prievartavimas, tai, kaip patiklūs vaikai ir nepilnamečiai yra tiesiog „medžiojami“ internetinėje erdvėje.

Vis dėlto, didžioji dauguma vaikų nukenčia nuo jiems pažįstamų asmenų. Taip, patys baisiausi nusikaltimai vis tik įvyksta šeimose, globos institucijose, ten, kur, regis, turėtų būti saugiausia“, – sakė K. Mišinienė.

KOPŽI vadovė dalinosi, kad dažniausi scenarijai, nuo kurių nukentėjusiems tenka padėti yra keli – tai tėvas, brolis, pusbrolis, patėvis, dėdė, užpuldinėję savo artimoje erdvėje augusį berniuką ar mergaitę retkarčiais arba nuolat. Seksualiniai nusikaltėliai gali būti tiek neblaivūs, tiek naudoti fizinį smurtą, psichologinį terorą, paversdami vaiką „gyvu šešėliu“, paniškai bijančiu artėjančio lytinio santykiavimo, žalojančiu save, kad tik atkreiptų dėmesį ir būtų išgelbėtas.

Taip pat yra atvejų, kai pedofilas paverčia vaiką savo sugulovu nenaudodamas jokio smurto, kontroliuodamas ir manipuliuodamas juos „siejančia paslaptimi“. Neišvengiama ir situacija, kai vyresnieji vaikai tokiose situacijose pasiaukoja, kad tik išnaudotojas neliestų jų jaunesnių brolių ar seserų.

R.Šalaševičiūtė teigė, kad būtent Seksualinių nusikaltėlių registro įvedimas galėtų padėti sumažinti tokių nusikaltimų mastą.

„Iš tikrųjų, jei būtų atskiras registras ir būtų didesnis jo prieinamumas, galimybės matyti, kas yra padarę nusikaltimus, tai tikrai, mano nuomone, nusikaltimų sumažėtų, nes žmonės žinotų apie tokį registrą ir galimas pasekmes“, – svarstė parlamentarė.

Kokie pokyčiai įvykdyti per trejus metus?

Nuo paskutinio karto, kai buvo diskutuota apie Seksualinių nusikaltimų registro įvedimą buvo atlikta keletas pokyčių, kurie pagerino prieš tai buvusią situaciją.

R.Šalaševičiūtė pasakojo, kad šiame procese labai aktyviai dalyvavo Vidaus reikalų ministerija. Jos iniciatyva buvo pakeisti Baudžiamojo kodekso 42 ir 67 straipsniai, papildytas 72.4 straipsnis, taip pat pakeisti ir Baudžiamojo proceso kodekso 342 ir 357 straipsniai.

Įvedus tokius pakeitimus dabar nusikalstamas veikas prieš mažamečius ir nepilnamečius asmenis padariusiems asmenims numatoma baudžiamojo poveikio priemonė – terminuotas įsipareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pasikeitimą arba išvykimą iš jos. Jei asmuo apie tai nepraneša, taikomos baudos numatytos Administraciniame kodekse.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) nuo gegužės 10 dienos susiejo Pedagogų registrą su Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registru. Tokia asmens duomenų patikra yra numatyta tiek dirbantiems bendrojo lavinimo mokyklose, tiek ikimokyklinio ugdymo mokyklose.

Informatikos ir ryšių departamentas per šį laikotarpį patobulino oficialias statistines ataskaitas. Taip pat šiuo metu Nusikalstamų veikų žinybiniame registre kiekvienas asmuo gali peržiūrėti, kokie nusikaltimai yra padaryti šalyje tam tikru laikotarpiu ir konkrečiose savivaldybėse.

Teisingumo ministerijos iniciatyva buvo pakeisti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio 58 ir 52 punktai. Šiuo pakeitimu buvo praplėstas sąrašas institucijų, kurių darbuotojams surašius protokolus gali būti pradėta administracinių nusižengimų teisena – sąrašą papildė Socialinių paslaugų priežiūros departamentas bei Valstybinė darbo inspekcija.

Vis dėlto, R.Šalaševičiūtė teigė, kad kai kurie pakeitimai strigo, nes turi būti pakeistas dabar galiojantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnis. Seimo narė vylėsi, kad pasikonsultavus su teisininkais šis straipsnis bus patobulintas ir pokyčiai toliau galės vykti sklandžiau.

Pokyčiai vykdyti netolygiai

Nors per pastaruosius trejus metus ir buvo padaryti tam tikri pokyčiai, kuriais siekta išvengti tokių nusikaltimų arba bent sumažinti jų skaičių, R.Šalaševičiūtė minėjo, kad darbas sklandus buvo ne su visomis ministerijomis. Seimo narė išskyrė Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją teigdama, kad per pastaruosius metus būtent jie padarė mažiausiai.

„Tarsi kartais yra kažkas daroma tam, kad nebūtų padaryta. Jeigu pažiūrėtume, kiek laiko dirba pagrindiniai pareigūnai, kurių pareigos susiję su vaikais, tai yra ir 15, ir 20 metų, tai jie galbūt ir tų pokyčių nenori.

Pavyzdžiui, 2019 m. pasirašė su Vidaus reikalų ministerija, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija sutartį su viešąja įstaiga „Paramos vaikams centru“, kur būtų skelbiama visa informacija susijusi su seksualiniais nusikaltimais. Šiemet, birželio mėnesį gavau atsakymą, kad jau yra apsispręsta, kad nebereikia viešosios įstaigos, jie patys turi kur teikti informaciją ir teikia ministerijos interneto svetainėje. (...) Taip pat rašė, kad lankstinukus išleido, bet kažkaip aš labai skeptiškai į juos žiūriu“, – pasakojo R.Šalaševičiūtė.

Vis dėlto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėja Edita Banienė sakė, kad ministerija mato šią problemą.

„Atsižvelgiant į tai, kad šis klausimas aktualus ir labai svarbus, ministerija pritaria, kad būtina ir toliau ieškoti geriausio galimo sprendimo, kuris leistų geriau apsaugoti vaikus. Todėl manytina, kad yra tikslinga dar kartą aptarti galimybę sukurti atskirą sąrašą, į kurį būtų įtraukti asmenys, kurie nuteisti už nusikaltimus, numatytus Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje“, – sakė E.Banienė.

Taip pat E.Banienė teigė, kad Ministerija daug dirbo su informacijos sklaida šiais klausimais, finansavo emocinės ir psichologinės pagalbos tarnybas bei centurs, kad būtų suteikta pagalba nukentėjusiems, nevyriausybinių organizacijų projektus, organizavo mokymus ir kitas veiklas.

R.Šalaševičiūtė iš visų įstaigų, kurios praeitą kartą palaikė Registro įvedimą, išskyrė būtent Darbo inspekciją. Būtent čia buvo sulaukta didžiausio palaikymo, o ypač kalbant apie Registro panaudą priimant darbuotojus į pareigas, kuriose dirbama su vaikais. Parlamentarė taip pat pridūrė, kad dėl tokios priemonės įvedimo daugiau institucijų buvo palaikančių nei nepalaikančių, todėl tikisi, kad šįkart didelių problemų taip pat nekils.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Oponentai“: kas slepiasi pedofilijos skandalo šešėlyje?