„Ne, mūsų frakcija nebalsuotų laisvai. Mes tikrai nebalsuotume už tokį projektą, kuris buvo pateiktas. Mes pasakėme esminius dalykus, į ką turėtų būti atsižvelgta. Mes tikrai nepritariame, kad tai būtų tapatu santuokos apibrėžimui“, – Seimo rubrikoje „Klausk politiko“ sakė ekspremjeras.
Primename, kad trys dabartiniai frakcijos nariai, buvę valstiečiai Tomas Tomilinas, Lukas Savickas ir Rūta Miliūtė pavasarį palaikė valdančiųjų teiktą Partnerystės įstatymo projektą. Dėl to jie vėliau sulaukė valstiečių lyderio Ramūno Karbauskio kritikos ir paliko šią frakciją.
Ar šis scenarijus nepasikartos dėl liberalesnę nuomonę Partnerystės įstatymo klausimu turinčių naujųjų bendražygių?
„Nereikia niekada kabinti žmonėms etikečių, kas yra kokių pažiūrų. Kada tu neturi jokių argumentų diskusijose, tada pradedi kabinti etiketes. Tai Lietuvoje buvo pakankamai įprasta praktika – jeigu kažkas turi kitokią nuomonę vienu ar kitu klausimu, jis tampa prokremliniu, atstovaujančiu vienai ar kitai pozicijai. Nereikia klijuoti etikečių. (...)
Tai nėra mūsų darbotvarkės klausimas, mes to klausimo niekada nekėlėme. Jeigu valdantieji grįš prie partnerystės klausimų, mes vertinsime įstatymo projektą“, – atsakė S.Skvernelis.
Jis aiškino, kad jei valdantieji, teikdami Partnerystės įstatymą, vėl bandys eiti tuo pačiu keliu, sulauks ir tokios pačios jo pabaigos.
„Tikrai galiu pasakyti, kad mes nepalaikysime ir nebalsuosime už tokį variantą, kuris buvo teikiamas. Net ir tie žmonės, kurie balsavo pateikimo stadijoje, tai buvo labai aiškus, ir, manau, teisingas argumentas, kad diskusija, o tai yra diskusija apie žmogaus teises, persikeltų į Seimą.
Tai nebuvo padaryta. Neužteko valdantiesiems balsų. Jie tiesiog buvo nepasiruošę. Jeigu valdantieji bandys tuo pačiu keliu eiti, vėl bus toks pat rezultatas“, – prognozavo frakcijos seniūnas.
Kokių pokyčių tikisi?
S.Skvernelis įvardijo, kokių esminių pokyčių tikisi naujai rudens Seimo sesijoje planuojamame teikti įstatymo projekte.
„Aš manau, kad teisiniai santykiai turi būti sureguliuoti, bet per žmogiškųjų santykių prizmę, nebandant padaryti uždarosios akcinės bendrovės ar panašaus kažkokio juridinio darinio, kalbant apie žmonių tarpusavio santykius.
Manome, kad nereikėtų šito proceso registruoti Civilinės metrikacijos biure, kitaip sakant, nebūtų galima pavardėmis dalintis. Skyrybų procesas būtų kitaip reglamentuotas. Tai keli esminiai dalykai, kuriuos tikrai reikia spręsti.
Jeigu valdantieji į tai atsižvelgs, žiūrėsime, kokį projektą jie pateiks, tai mes frakcijoje svarstysime“, – nurodė politikas.
