Prieš susitikimą G.Nausėda teigė, jog Baltarusijos režimo vykdoma hibridinė ataka vis agresyvėja, todėl ES turi imtis ryžtingų veiksmų.
„Matome besitęsiančią hibridinę Baltarusijos režimo ataką, kuri tampa vis agresyvesnė. Matome vizų išdavimo tvarkos supaprastinimą, matome Baltarusijos režimo bandymus rasti naujas kryptis iš Vidurio rytų valstybių.
Potencialių migrantų skaičius, kurie galėtų kirsti Europos Sąjungos išorinę sieną, deja, didėja“, – įspėjo G.Nausėda.
Prezidento teigimu, tokiomis aplinkybėmis reikia aiškaus veiksmo – migracijos, prieglobsčio ir sienos apsaugos politiką reglamentuojančių teisės aktų pokyčių.
„Matome ir dezinformacijos kampaniją, pastatytą ant šios hibridinės atakos. Matome kaltinimus dėl ES užsienio politikos. Baltarusijos režimas abejoja mūsų galimybėmis susitvarkyti su migracijos krize, jie bando eskaluoti žmogaus teisių padėtį. Būtent todėl turime būti ryžtingi, imtis veiksmų kiek įmanoma greičiau“, – kalbėjo šalies vadovas.
Anot jo, svarbu ne tik peržvelgti ES migracijos ir prieglobsčio prašymo gaires, kurios buvo nustatytos prieš kelerius metus, kitokiomis aplinkybėmis, bet ir kalbėti apie fizinio barjero statybų finansavimą.
„Taip pat turime kalbėti apie fizinį barjerą – jis be galo reikalingas kaip trumpojo laikotarpio priemonė sprendžiant šią krizę. Nes niekas nežino, kas nutiks rytoj – galbūt bus 3-5 tūkst. migrantų pasienyje tuo pačiu metu, arba bandančių kirsti sieną skirtingose vietose. Tiesiog būsime nepasirengę tokiam iššūkiui. Būtent todėl turime būti ryžtingi“, – pabrėžė G.Nausėda.
Lietuva siekia, kad Bendrijos migracijos politiką reglamentuojantys teisės aktai atlieptų pastarųjų mėnesių situaciją prie rytinės Europos Sąjungos sienos, sudarant galimybę taikyti daugiau atgrasymo priemonių.
Be kita ko, Lietuva siekia užsitikrinti Bendrijos finansavimą fizinio barjero statybai pasienyje.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų.
