Opozicija piktinosi, kad 5 tūkst. mokesčių mokėtojų lėšų kainavusios nuotraukos, skirtos viešinimui žiniasklaidoje bei kitais informaciniais kanalais, taip ir nebuvo paviešintos. Savo ruožtu ministerija akcentuoja, kad vadovaujasi duomenų apsaugos reikalavimais.
Paaiškino fotosesijos tikslus
Penktadienį SAM išplatintame komentare teigiama, jog „Sveikatos apsaugos ministerija yra atvira ir interneto svetainėje skelbia vadovybės narių nuotraukas. Vadovybės dalykinės fotosesijos nuotraukas galite rasti čia, taip pat Spaudos tarnybos patarėjos, laikinai vykdančios vedėjo funkcijas, nuotrauka čia.
Kitų padalinių vadovų dalykinės fotosesijos nuotraukos šiuo metu ruošiamos-adaptuojamos publikavimui SAM interneto svetainėje.
„Darbuotojų dalykinės fotosesijos nuotraukos bus skelbiamos ir kitais reprezentaciniais tikslais. Siunčiant žiniasklaidos priemonėms, komunikuojant Ministerijos socialiniuose tinkluose, siekiant iliustruoti darbuotojo teikiamus komentarus, tais atvejais, kai atvaizdas papildo ir sustiprina Ministerijos teikiamą komunikacinę žinutę, kuri susijusi su darbine veikla.
Tai reiškia, kad bet kada, kai jums teikiamas komentaras viena ar kita sveikatos priežiūros tema, jūs galite prašyti komentuojančio asmens nuotraukos ir mes mielai pasidalinsime“, – teigiama ministerijos komentare.
Ministerija aiškina, kad nuotraukos bus naudojamos teikiant su darbuotojo darbine veikla susijusią informaciją reprezentaciniuose spaudos darbuose (skrajutės, bukletai, žurnalai, plakatai ir pan.).
Konferencijų ir kitų renginių komunikacijai (spaudai, tinklalapiams, socialiniams tinklams), pristatymams (prezentacijoms), siekiant pristatyti darbuotoją, kaip pranešėją ar dalyvį. Talpinimui į Ministerijos tinklalapį, siekiant pristatyti darbuotojus.
„Teikti darbuotojų nuotraukas tretiesiems asmenims kitais, nei minėta pirmiau, tikslais Ministerija kaip duomenų valdytoja be darbuotojų sutikimo ir žinios neturi teisės. Toji teisė suteikiama tik darbuotojo sutikimu ir tik sutikime nurodytais tikslais.
Tai reiškia, kad nepakanka tiesiog nufotografuoti darbuotojus ir teisė į nuotraukas (jų turinį) jau savaime priklauso Ministerijai. Net jeigu tikslinė fotosesija atliekama Ministerijos lėšomis, teisę į savo atvaizdą (kaip ir teisę kontroliuoti savo atvaizdo naudojimą) vis viena išlaiko darbuotojas ir tik su jo sutikimu ir žinia galima tą atvaizdą teisėtai valdyti ir skelbti.
Pažymėtina, kad darbuotojas bet kada gali laisva valia nuspręsti dėl savo veido atvaizdo likimo: jis turi teisę prašyti leisti peržiūrėti turimus jo atvaizdus, juos ištaisyti arba ištrinti, teisę apriboti asmens atvaizdų tvarkymą, teisę nesutikti, kad turimos jo nuotraukos būtų tvarkomos, perkeltos kažkur kitur ir pan. Ministerija kaip duomenų valdytoja privalo vos tik gavusi darbuotojo pageidavimą jį vykdyti ir pašalinti nuotraukas iš jų saugojimo vietos“, – teigiama ministerijos komentare.
Argumentuojama, kad ministerijos darbuotojų veido atvaizdas yra asmens duomenys, kurių viešą skelbimą ar kitokį tvarkymą reglamentuoja 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas).
Ministerija, kaip ir kitos valstybės institucijos, privalo laikytis minėtame Reglamente nustatytų reikalavimų ir tvarkyti duomenis, tik esant vienai iš teisėtų asmens duomenų tvarkymo sąlygų.
„Atkreipiame dėmesį, kad esama ir kitų teisėtų būdų, įrodančių viešųjų pirkimų būdu sudarytos sutarties tinkamą įgyvendinimą, nepažeidžiant darbuotojų teisės į asmens atvaizdą: tai ir pati sutartis, ir darbų perdavimo-priėmimo aktas“, – teigiama komentare.
A. Širinskienė: jei turėtų savigarbos, A. Dulkys nuotraukoms išleistus 5 tūkst. eurų grąžintų į valstybės biudžetą
Kiek anksčiau Seimo narė, valstietė Agnė Širinskienė kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį bei jo politinę komandą ragindama į valstybės biudžetą iš savo lėšų grąžinti 5 tūkst. eurų, sumokėtus „už skandalingai pagarsėjusias nuotraukas, kurias A. Dulkys atsisakė paviešinti visuomenei.“
Atsisakymą, atsakydama į Seimo narės A. Širinskienės paklausimą, ministerija motyvavo asmens duomenų apsauga, nors prieš tai viešai skelbė, kad nuotraukos skirtos viešinimui žiniasklaidoje bei kitais informaciniais kanalais.
„Šokiruoja tai, kad A. Dulkio ministerija asmens duomenų apsauga, kaip figos lapeliu, dangstosi nenorėdama paviešinti už valstybės pinigus, labai brangiai (maždaug vienas šimtas nuotraukų kainavo 5 tūkst. eurų), net samdant visažistą, pagamintas nuotraukas.
Jose užfiksuoti ministro A. Dulkio politinės komandos nariai, vieši žmonės, fotografuoti jų darbo laiku, jų atvaizdai yra visuotinai žinomi, šie žmonės yra atpažįstami gatvėje. Ką norima nuslėpti slepiant nuotraukas ir kalbant apie privatumą, asmens duomenų apsaugą?“, – klausė Seimo narė.
Seimo narė pažymi, kad ministerija skandalo pradžioje pati paskelbė fotografuotų asmenų sąrašą ir teigė, kad nuotraukos yra skirtos viešinimui, komunikacijai socialiniuose tinkluose, konferencijoms, pristatymams, talpinamiems SAM tinklapyje.
„Dabar, paprašius paviešinti nuotraukas, versija, kad nuotraukos skirtos viešajai erdvei, yra keičiama – pasirodo, nuotraukų jau negali atskleisti. Manyčiau, kad jei ministras A.Dulkys ir jo komanda elgtųsi garbingai bei etiškai, jie visi grąžintų neatsakingai išleistą sumą į valstybės biudžetą.
Labai raginu taip pasielgti ir užbaigti šią gėdą valstybei užtraukusią ir labai neskaidriai atrodančią „auksinių nuotraukų“ istoriją. Jei šitoks neskaidrumas ir viešumo baimė supa 5 tūkst. eurų vertės pirkimą, yra baisu pagalvoti, kaip ministerijoje elgiamasi su kur kas didesnės vertės pirkimais“, – sako Seimo narė A. Širinskienė.
A. Dulkiui adresuotame rašte Seimo narė A. Širinskienė taip pat prašo nurodyti konkretų Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) straipsnį, kuriuo remiantis ministerija nusprendė, kad viešo visuotinai atpažįstamo asmens už valstybės mokesčių mokėtojų lėšas pagaminti atvaizdai, fotografuoti darbo metu, fotografuojamiems asmenims žinant, kad nuotraukos skirtos viešajai erdvei, ir neatskleidžiantys jokių asmeninio gyvenimo aplinkybių, gali būti pripažinti tokiais asmens duomenimis, kurių paviešinimą imperatyviai draudžia BDAR.
