Susitikimo su prezidentu siekianti gydytoja Rasa Račienė prašo šalies vadovo „skleisti Lietuvą vienijančią, o ne skaldančią Jūsų ar Jūsų artimos aplinkos retoriką“. Ji sako kasdien girdinti replikas, grasinimus susidoroti, užgaulius aplinkinių, net ir artimųjų komentarus, kad LGBTQ žmonėms „ne vieta mūsų visuomenėje“.
„Man iš skausmo plyšta širdis, nes visi tie žodžiai – apie mano vaiką. Kiekvieną dieną nerimauju, kad tik nieko nenutiktų mano vaikui, kad visos tos patyčios ir neapykanta, tvyranti viešojoje erdvėje, nesužlugdytų mano vaiko emociškai ir jo nepalaužtų. Patikėkite, tai – nepakeliama, žemina ir žeidžia iki sielos gelmių“, – sako R. Račienė.
Ji taip pat prašo prezidento apie LGBTQ asmenų problemas kalbėti būtent su šia bendruomene – vaikais, jų tėvais, nevyriausybinėmis organizacijomis, ginančiomis LGBTQ teises, o ne su „trečiosiomis šalimis“.
Moteris taip pat norėtų prezidento asmeninio pažado, kad Lietuva priims pagarbų ir orų Partnerystės įstatymą, kuris kalbėtų ne apie juridinius, bet „emociniais ryšiais pagrįstus vienalyčių porų santykius“.
„Esu pasirengęs kalbėtis, esu pasirengęs išgirsti. Tikrai, tai yra jautru, kuomet mama kalba apie savo vaikus. Dėl tos priežasties aš tikrai pirmadienį susitiksiu su ponia Račiene“, – ketvirtadienį sakė G. Nausėda.
Vis dėlto, prezidento nuomone, ši problema yra gerokai didesnė, ir apima abipusę neapykantą.
„Kai gerbiama mama kalba apie patyčias, apie grasinimus – mes visi šiandien susiduriame su šiuo fenomenu, nepriklausomai nuo seksualinės orientacijos, šiandien susipriešinimo Lietuvoje yra aiškiai per daug. Man tikrai įdomu su ja pasišnekėti, kaip ji vertina kitų visuomenės grupių persekiojimą, dėl to, kad jos negalvoja, kaip ši visuomenės grupė – juk ir už tai šiandien grasinama net ir mirtimi“, – teigė prezidentas.
Liberalių pažiūrų visuomenininkai ir politikai kritikuoja G. Nausėdą dėl jo konservatyvių nuostatų LGBTQ klausimu ir ragina tvirčiau ginti šios bendruomenės teises.
Nevyriausybinio Lietuvos žmogaus teisių centro praėjusią savaitę skelbto tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad tos pačios lyties poros patiria nelygybę ir siekia įteisinti savo santykius priimant Partnerystės įstatymą. Oponuojantieji šią ataskaitą vadino neatitinkančia reprezentatyvaus, išsamaus tyrimo kriterijų.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
