„Šis visuomenei jautrus klausimas ir jo įgyvendinimo forma bei turinys turi būti išsamiai išdiskutuotas Seime. Įstatymas negali būti nei pateiktas, nei priimtas, jeigu jo nepalaikys Seimo narių dauguma. Todėl Partnerystės įstatymo iniciatyvinę grupę šiuo metu kviečiame sutelkti visas pastangas į darbą ir projekto derinimą su parlamento frakcijomis.
Tik pristačius įstatymą Seimo nariams, išgirdus jų vertinimus ir pritarus įstatymo pateikimui, manome, tikslinga pradėti platesnes diskusijas, kuriose dalyvautų ir valstybės vadovas“, – portalui lrytas.lt atsiųstame komentare tvirtino Prezidentūra.
Kartu ji pažymėjo, jog „prezidentas ne kartą yra sakęs, kad teisinis bendro gyvenimo, taip pat ir vienos lyties asmenų, sureguliavimas yra būtinas“.
Savo ruožtu Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas T.V.Raskevičius portalui lrytas.lt nurodė iš Prezidentūros gavęs tik formalų atsakymą, kad „mūsų kvietimas yra gautas“.
„Mes tą kvietimą ir toliau išsakysime ir artikuliuosime. Man atrodo, kad pokalbiais, o ne išankstinėmis nuostatomis yra priimami politiniai sprendimai, ypač tokiais jautriais ir galimai skaldančiais visuomenę klausimais“, – Eltai sakė Laisvės frakcijos Seime atstovas.
„Prezidentas yra pažadėjęs kalbėtis su visomis suinteresuotomis pusėmis. Jis aptarė Partnerystės įstatymą su įvairiomis oponuojančiomis grupėmis, dalyvavo jų organizuojamuose renginiuose.
Manau, kad būtent šiame etape, prieš registruojant įstatymo projektą, jeigu prezidentas išsakytų savo aiškią poziciją dėl siūlomų nuostatų, būtų galima į tai atsižvelgti jau dabar ir tokiu būdu paskatinti dialogą ir vieningesnę poziciją dėl šio projekto“, – pridūrė jis.
Pakvietė susitikti
Laisvės frakcijos Seime narys antradienį raštu kreipėsi į prezidentą G.Nausėdą, kviesdamas jį susitikti ir aptarti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą.
„Siekdamas geriausio įmanomo bendradarbiavimo ir norėdamas išvengti galimų išankstinių nusistatymų, šiandien raštu kreipiausi į prezidentą G.Nausėdą, kviesdamas jį susitikti ir aptarti patobulintą Partnerystės įstatymo projektą. Prezidentas aktyviai dalyvauja šio teisės akto teisėkūros procese, todėl jo nuomonė yra svarbi.
Įkvėptas fakto, kad prezidentas, ilgai nesvarstęs, nusprendė susitikti su ponia Rasa Račiene, kuri yra mama ir puiki savo srities specialistė, kaip įstatymų leidėjas tikiuosi iš prezidento sulaukti teigiamo atsakymo“, – vylėsi T.V.Raskevičius.
Gegužę parlamentas po pateikimo grąžino Partnerystės įstatymo projektą tobulinti. G.Nausėda yra sakęs, kad tokio Partnerystės įstatymo, koks jis buvo pateiktas Seime, nebūtų pasirašęs, nes jame santuokos ir partnerystės apibrėžimas beveik vienodas.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko teigimu, šiuo metu parengtas patobulintas projekto variantas. Juo, anot politiko, atsižvelgiama į suinteresuotų šalių – įskaitant ir paties prezidento – išsakytus pasiūlymus dėl bendrai gyvenančių nesusituokusių porų partnerystės santykių reglamentavimo.
T.V.Raskevičius sako jau anksčiau kreipęsis į G.Nausėdą, kviesdamas jį susitikti ir aptarti Partnerystės įstatymo projektą, tačiau tuomet buvo suderintas susitikimas tik su šalies vadovo patarėjais.
Lietuvoje partnerystė nėra įteisinta nei vyro ir moters, nei vienos lyties poroms. Keli ankstesni liberalių politikų bandymai šalyje įteisinti civilinę partnerystę Seime nepasiekdavo priėmimo stadijos.
