Karščiausius politinius įvykius „Žinių radijo“ laidoje „Aktualusis interviu“ aptarę Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė bei „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistas Rimvydas Paleckis teigia pasigendantys politinės atsakomybės, ir neatmeta, kad panašių incidentų bus ir ateityje.
A.Širinskienė „perspjovė pati save“
Viešojoje erdvėje antradienį nuvilnijo skandalas – beveik 5000 eurų kainavę pusryčiai Dubajuje 138 asmenims įsiutino valstietę Agnę Širinskienę. Pasak jos, premjerė I.Šimonytė bei ekonomikos ir inovacijų ministrė A.Armonaitė savo vizitu į Dubajų jau priminė ir J.Narkevičiaus istoriją.
MRU politologė Rima Urbonaitė šiuos pareiškimus prilygino politiniam kičui, ir pridūrė, kad reikėtų kelti politikų atsakomybės klausimą.
„Tai nėra pusryčiai ir pavalgymas. Taip kalbėjo Agnė Širinskienė, bet faktai kalba už save – tai yra renginys 138 žmonėms ir tai yra renginys, kuriame reikėjo ir mikrofonų, ir kitos įrangos, kuri būdinga renginiams, o ne prie pusryčių stalo. Dar yra aspektas, kad tame renginyje nebuvo nei ministrės Aušrinės Armonaitės, nebuvo ir premjerės Ingridos Šimonytės.
Kad tai yra politinis kičas, mes visi turbūt puikiai suprantame, bet pirmas aspektas, į kurį atkreipsiu dėmesį, yra politinės atsakomybės klausimas, atsakingo kalbėjimo klausimas ir ypač parlamentinės kontrolės klausimas. Ypač tai svarbu, kai kalbame apie opozicijos darbą. Deja, valstiečiai tiek būdami valdančiaisiais, tiek opozicijoje, panašu, kad nelabai suvokia, kas yra parlamentinė kontrolė“, – svarstė politologė.
Taip pat, pasak R.Urbonaitės, A.Širinskienės pasisakymuose galima įžvelgti ir klasikinių propagandos elementų.
„Tai dezinformacija, kuri buvo A.Širinskienės ir kitų jos kolegų „pakabinta“ socialiniuose tinkluose, į bet kokius komentarus buvo visiškai nereaguojama ir laikoma tam, kad ši paleista antis skristų kuo toliau. Tai yra propagandos klasika ir politikai žino, kad kartais geriau sąmoningai paleisti antį, nes su visais paneigimais tą antį labai sunku nušauti.
Čia aš matau kai kuriuos propagandos technikos elementus, tuo labiau, kad A.Širinskienė net pasirodžius tai informacijai išsisukinėja ir nekalba apie tai, kad paskleista informacija ne visai atitinka tikrovę. Aš čia matau labai rimtas problemas ir bijau, kad patys valstiečiai su tokia savo politikos kokybe gali rimtai sau prisišaudyti į kojas“, – aiškino MRU politologė.
„Agnės Širinskienės potencialas yra tikrai gerokai didesnis ir ji tai ne kartą yra demonstravusi, tai užsiimdama tokio lygio žaidimais, sakyčiau, ji perspjovė pati save“, – pridūrė ji.
„Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistas Rimvydas Paleckis savo ruožtu svarstė, kad abejonės paskleidimas jau yra politiko ginklas.
„Tai yra dažnai naudojama, ypač politikoje, ir kaip ten iš tikrųjų buvo, mažai jau kam įdomu. <...> Daliai visuomenės jau taip ir liko, ypač tai daliai, kuri nėra Armonaitės ir Šimonytės rinkėjai. A.Širinskienė pasiekė savo tikslą, šiaip sau tokie dalykai nėra skelbiami“, – komentavo jis.
Klausimai dėl A.Dulkio ateities
Žiniasklaidoje šią savaitę pasigirdo kalbų, kad sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį ruošiamasi išsiųsti kaip Lietuvos atstovą į Europos Audito rūmus, atlaisvinant ministro kėdę.
R.Urbonaitės teigimu, toks variantas įmanomas, tačiau skubėti tuo patikėti dar nereikėtų.
„Jeigu teigiama, kad pavasarį ta vieta yra atsilaisvinanti, tai natūralu, kad į tą vietą reikės kažką deleguoti. Pono Dulkio darbinė karjera, visas CV, tikrai pakankamai gerai čia liptų. Klausimas pagrindinis – ar patys valdantieji iš tikrųjų nori Dulkį keisti? Pakeitimas galėtų nuimti įtampą kuriam laikui, bet gali būti, kad gegužės mėnesį ta įtampa bus gerokai sumažėjusi.
Kitas dalykas – kuo tą Dulkį keisti. Dabartiniai išstojimai politikų, kurie priklauso Sveikatos reikalų komitetui, tikrai kol kas nežavi. Nėra taip lengva tuos ministrus pakeisti, ir čia jokia eilutė labai norinčių ir galinčių nėra išsirikiavusi. Tai priklausys nuo to, kaip mes pražiemosime ir ar tikrai Vyriausybė turės geresnį kandidatą“, – svarstė politologė.
R.Paleckis pridūrė, jog jam irgi teko girdėti apie tokį galimą sprendimą, tačiau neatmeta, kad tokios kalbos galėjo gimti ir tyčia.
„Čia gali būti zondavimo principas – kažkas sąmoningai tokią informaciją nuleidžia, tada mes matome publikacijas, aptarinėjame laidose, ir galbūt tokią metodiką irgi politikai naudoja, kai jie pažiūri, kokios reakcijos, kaip spauda reaguoja. Tai akivaizdu, kad ši tema lankoma ir skaitoma. Šiuo atveju turbūt gali būti ir toks variantas“, – kalbėjo žurnalistas.
Pasak jo, neoficialiai kalbama apie Jurgitos Sejonienės ar Antano Matulo kandidatūras, tačiau svarbiausias klausimas – ar pati I.Šimonytė nori keisti sveikatos apsaugos ministrą.
„Žinau, kad A.Dulkys ne kartą yra sakęs, kad dirbs tol, kol jaus premjerės pasitikėjimą. Tai gali būti ir tam tikras atlygis už sunkius metus <...> Atlikęs sunkų darbą jis galėtų žygiuoti aukščiau, tai nebūtų kažkoks sukimasis iš situacijos, o būtų pranešta, kad ministras susitvarkė, o dabar pagal nuopelnus puikiausiai gali atlikti kitas funkcijas“, – svarstė R.Paleckis.
Politologė R.Urbonaitė pažymėjo, jog, jeigu bendra įtampa dėl ministro pasikeitimo ir sumažėtų, tai būtų itin laikina.
„Naujam žmogui paprastai duodamas įsivažiavimo laikotarpis, bet, jei turime kovidą, tas laikotarpis labai stipriai trumpėja. Niekas neleistų žaisti ir „susipažinti su situacija“. Jei įtampa ir būtų sumažinta, tai ji būtų sumažinta tiek trumpai, kad vien dėl jos neapsimokėtų ministro keisti“, – pabrėžė ji.
Kultūros ministro baldų detektyvas
Netyla kalbos ir apie kultūros ministrą Simoną Kairį – paaiškėjo, kad jo kabineto baldai ir vizualizacijos atsieis apie 11 tūkst. eurų, o juos gamina bendrapartiečio įmonė.
Pasak R.Paleckio, jei ministras visa tai pirktų iš savo lėšų, diskusijų greičiausiai nebūtų, tačiau dėl mokesčių mokėtojų pinigų dabar klausimų kyla ir politikams, ir visuomenei.
„Net jei 300 eurų kainuotų, mes turėtumėme teisę klausti, ar nebuvo galima racionaliau tą padaryti. <...> Labiau įdomesnis momentas, kas iš ko pirko. Ministerija suskubo pranešti apie neskelbiamas derybas, tai toks, sakyčiau, ne visai skaidrus kelias, ypač kai žinai, kuo tai baigiasi. Manau, kad tai yra dėsninga, tik mes daug ko nežinome. Praėjus metams tokie dalykai po truputį pradeda lįsti, ir manau, kad jų bus daugiau.
Nesakau, kad visi, bet politikai, atėję į valdžią, vienaip ar kitaip įdarbina savus, perka iš savų, jei gali, vienaip ar kitaip atsilygina rėmėjams“, – pripažino žurnalistas.
Jo teigimu, savo poziciją kuo greičiau turėtų pateikti ir liberalų pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Klausimų dėl kultūros ministro kabineto kyla ir politologei R.Urbonaitei.
„Ir patys projektai, vizualizacijos – kiek jų buvo daryta, kokioms patalpoms. Nes jei tai yra vienos patalpos vizualizacija už tokią kainą, tai tos kainos adekvatumo klausimą taip pat reikia kelti. <...> Dėl baldų – klausimas, kokios medžiagos yra pasirinktos, kodėl, nes šiuo metu pagal tai, ką mačiau, kultūros ministro kabinetas ženkliai lenkia premjerės kabinetą“, – kalbėjo ji.
Prašė rasti darbą žmonai?
Galiausiai į dar vieną konfliktą įsivėlė ir ekspremjeras Saulius Skvernelis – Stasys Jakeliūnas išplatino pranešimą, kad, jam tapus europarlamentaru, ekspremjeras kelis kartus prašė surasti darbą jo žmonai Silvijai Skvernelei.
R.Paleckis teigė, kad šioje situacijoje vis tik norėtųsi kokių nors įrodymų.
„Prisimenant S.Jakeliūno informaciją apie tai, kad V.Sinkevičius tapo eurokomisaru vien dėl to, kad savo laiku šantažavo R.Karbauskį, būtų labai įdomu, jeigu jis prabiltų daugiau. Turime antrą atvejį, kai Jakeliūnas pasako, Skvernelis jį pavadina liuokajumi, ir panašu, kad tai labai įžeidė S.Jakeliūną. Jei tai tiesa, Jakeliūnas turbūt visomis priemonėmis stengsis tai įrodyti.
Kiek žinau, gali būti, kad ir R.Karbauskis kažką pasakys, kas galbūt leis manyti, kad labiau teisus Jakeliūnas. Ar S.Skvernelis galėjo taip pasielgti? Žmogiška rūpintis savais, politikoje tai nieko naujo“, – svarstė „Lietuvos ryto“ televizijos žurnalistas.
R.Urbonaitė savo ruožtu pridūrė, kad šioje situacijoje taip pat svarbu pagalvoti ne tik apie žodžius, bet ir apie argumentus.
„Natūralu, kad konfliktas tarp valstiečių ir S.Skvernelio pereis į tam tikrus epizodus, bet reikėtų galvoti ir apie įrodymus. Čia yra labai svarbu, kad politikai ne tik taip pasakytų, bet duotų nors kokį argumentą, kad galėtumėme tuo tikėti. Tai yra reputaciniai dalykai, tai aš net nežinau, kuris iš jų dabar yra teisus. Norėtųsi, kad atsakingas kalbėjimas taptų šiokia tokia norma“, – sakė politologė.
