Patys tarpusavyje susitarti nesugebantys valdantieji, šiame balsavime tašką padėti galintys vien savo balsais, gręžiasi į opoziciją ir viliasi, kad saviškių praradimus bent iš dalies kompensuos ekspremjero Sauliaus Skvernelio vedama Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“.
Košės prisivirė patys valdantieji
Seime gegužės mėnesį pateiktas Partnerystės įstatymas, kuriuo siekiama įteisinti tiek vyro ir moters, tiek tos pačios lyties asmenų partnerystę, nepraėjo net pirmojo laiptelio. „Už“ Partnerystės įstatymą balsavo 63 tautos atstovai, „prieš“ – 58, o septyni parlamentarai susilaikė. Pataisos buvo grąžintos jų autoriams tobulinti.
Košės valdančiajai koalicijai tuomet privirė ne tik opozicija, bet ir savi. Net 18 valdantiesiems priklausančių Seimo narių balsavo „prieš“ įstatymo projektą arba balsavime susilaikė.
Projekto nepalaikė trys Liberalų sąjūdžio (LRLS) atstovai ir 15 Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narių. Vieningą palaikymą Partnerystės įstatymo pataisoms valdančiųjų gretose išreiškė tik Laisvės frakcijos atstovai.
Patobulintame projekte, kaip nurodoma, atlikti trys pagrindiniai pakeitimai: atsižvelgta į Teisės departamento pastabas, patobulintas partnerystės sąvokos apibrėžimas ir numatyta, kad partnerystę būtų galima registruoti ne Civilinėje metrikacijoje, o pas notarą.
Tokių pokyčių imtasi po prezidento ir dalies Seimo narių kritikos, kad partnerystė buvo per daug sugretinta su santuoka.
Susiskaldymas tarp konservatorių išliks?
Didžiausias susiskaldymas dėl Partnerystės įstatymo pavasarį buvo stebimas konservatorių frakcijos gretose. Net 12 frakcijos narių balsavo „prieš“ projektą, dar trys balsavime susilaikė.
„Prieš“ pasisakė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Audronius Ažubalis, Edmundas Pupinis, Valdas Rakutis, Algis Strelčiūnas, Antanas Matulas, Paulius Saudargas, Arvydas Pocius, Justinas Urbanavičius, Antanas Čepononis, Kazys Starkevičius ir Laurynas Kasčiūnas. Balsuodami susilaikė Vytautas Juozapaitis, Jonas Gudauskas ir Dainius Kreivys.
TS-LKD frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė neslepia, kad nors patobulintas projekto variantas frakcijai dar nebuvo pristatytas, susiskaldymas tarp konservatorių išliks.
„Dėl šio klausimo, žinoma, priklauso ir nuo turinio, kokie bus pokyčiai, manau, mūsų frakcijoje išliks skirtingos pozicijos. Didžioji frakcijos dalis palaikė ir anksčiau teiktą siūlymą. Matyt, lauks dar vienas raundas diskusijų“, – portalui lrytas.lt tvirtino R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Ji teigė kol kas negalinti atsakyti, ar bent vienas iš 15-os projekto nepalaikiusių bendražygių pakeitė savo nuomonę.
Paklausta, ar nemano, kad tokiu atveju projekto darbo grupės vadovas, Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius su pica turėtų keliauti ne pas prezidentą, o pas koalicijos partnerius, kuriuos palenkti į savo pusę kol kas yra svarbiau, TS-LKD frakcijos seniūnė patikino, jog pokalbiai tarpusavyje tikrai dar vyks.
„Kalbėsimės. Tai yra partnerių iškeltas klausimas, kuriam didžioji dalis mūsų frakcijos narių pritaria. Bent jau tai pirminei diskusijai, kad apskritai tokia diskusija atsirastų Seimo rūmuose. Mes niekur nuo to neatsitraukiame. Mūsų koalicinėje sutartyje yra įvardyta, kad dėl to bus dedamos pastangos, tai pastangos ir yra dedamos, kaip kas jas supranta“, – sakė ji.
Tiesa, R.Morkūnaitė-Mikulėnienė atkreipė dėmesį, kad bandymas suprasti prezidento nuomonę projektui dar nepasiekus Seimo nėra neprasmis, nes G.Nausėda galėtų iš anksto įvardyti, kokius projekto aspektus jis palaikytų, o kuriuos dar reikėtų pakeisti.
„Jeigu norisi įgyvendinti dialogą, reikia pasakyti aiškesnę savo nuomonę, kur jis būtų už, kur prieš, ar yra kažkokios raudonos linijos, kurios galbūt yra nekintančios. Prezidentas irgi yra politikas, kaip ir Seimo nariai. Jis yra gavęs pasitikėjimą iš plataus visuomenės rato, spėčiau, kad už jį balsavo įvairūs žmonės.
Neturėtų jis palikti diskusijų sakydamas, kad, na, jūs nuspręskite, o po to aš pasakysiu“, – įsitikinusi konservatorė.
Tarp liberalų pokyčių tikėtis nereikėtų
Partnerystės įstatymo projekto pavasarį nepalaikė ir trys Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovai: Juozas Baublys ir Jonas Varkalys balsavo „prieš“, o Viktoras Pranckietis susilaikė.
Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas pripažįsta, kad antru bandymu netikėtumų šioje frakcijoje tikėtis nereikėtų – visi trys minėtieji politikai ir toliau sako nebalsuosiantys už tos pačios lyties ar skirtingų lyčių asmenų partnerystę.
„Aš turiu skeptišką požiūrį, ar pavyks perkalbėti. Kartais žmonės sako: „Nudažykite žaliai, tada gal balsuosime“. O vėliau jie sako: „Visgi nudažykite raudonai, tada balsuosime“. Buvo visokių samprotavimų, gal Civiliniame kodekse daryti papildymus, po to buvo pasakyta, kad ne, nebalsuosime, jei Civiliniame kodekse. Tada gal atskiras įstatymas, ir vis tiek nebalsuoja...
Jie turi savo pasaulėžiūrą, užsiciklina kartais vien apie homoseksualių asmenų partnerystę kalbėdami ir pamirša, kad ir heteroseksualios poros nori gyventi partnerystėje. Štai vienas pažįstamas ką tik susilaukė antro vaiko ir nesituokia, gyvena realioje partnerystėje ir laukia Partnerystės įstatymo įteisinimo.
Bet visas viešasis diskursas pakrypo apie homoseksualių porų poreikį, pamirštant, kad yra vos ne pusė milijono žmonių, kurie gyvena nesusituokę, bet nėra homoseksualūs. Gaila man dėl tokio užsiciklinimo, bet jis egzistuoja. Aš šiek tiek skeptiškai žiūriu, ar čia gali kažkokie pasikeitimai būti“, – apgailestavo E.Gentvilas.
Politikas tikino nemanąs, kad labai nustebinti gali ir patys konservatoriai, taigi valdančiųjų balsai, anot jo, turėtų pasiskirstyti panašiai, kaip buvo pavasarį.
„Esama pusiausvyra ar balansas valdančiojoje daugumoje, berods, nėra kaip nors pasikeitęs, bet tai sakau iš bendro įsivaizdavimo. Pasižiūrėsime. Gal aš per anksti turiu skepticizmo, gal keisis pozicijos. Aš negaliu eiti įtikinėti konservatorių, kai mes patys savo frakcijoje neįtikiname trijų žmonių“, – aiškino Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Nemažai vilčių E.Gentvilas sako dedantis į S.Skvernelio suburtą naują Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“, kurios dalis atstovų, tuomet dar priklausiusių Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijai, pavasarį palaikė Partnerystės įstatymą.
„Dabar aš laukčiau naujai susibūrusios S.Skvernelio frakcijos siūlymų, kurie galbūt sušvelnintų situaciją ir sudarytų galimybę naujoms jėgoms dalyvauti balsavime už Partnerystės įstatymą. Reikia ieškoti proveržio ir pajėgų kitose frakcijose“, – svarstė parlamentaras.
E.Gentvilas sutiko, kad pokalbiai prie picų dėl Partnerystės įstatymo turėtų būti inicijuojami ne tik su prezidentu, bet ir visa valdančiąja koalicija.
„Pasijuokėme šiandien ir sakėme Raskevičiui – nešk picą čia. Aš sutinku. Mes turime ir koalicijoje kalbėtis. Laukiame Raskevičiaus. „Coca cola“ mūsų, o pica – Tomo Vytauto“, – juokavo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas.
Tačiau jis pridūrė suprantantis ir T.V.Raskevičiaus siekį dar prieš pateikiant Partnerystės įstatymą Seimui aptarti jį su šalies vadovu.
„Jis, žinodamas, kad galutinis verdiktas lieka prezidento rankose, nori paderinti kai kurias pozicijas iš anksto. O prezidentas sako – nėra apie ką diskutuoti. Tai yra neadekvatus požiūris. Raskevičius gal per įkyriai braižosi į Prezidentūros duris ir langus, bet prezidentas, atrodo, uždėjo ignoravimo grotažymę Raskevičiui“, – teigė E.Gentvilas.
Laisvės frakcija staigmenų nežada
Mažiausiai staigmenų reikėtų tikėtis iš Partnerystės įstatymo projekto iniciatorės Laisvės frakcijos. Vieningai „už“ projektą balsavę dar pavasarį, vieningai jam ketina pritarti ir po patobulinimų.
„Tikrai išliksime vieningi. Tai yra vienas iš mūsų rinkimų kampanijos metu iškeltų tikslų. Tikrai nesikeis mūsų frakcijos pozicija. O dėl patobulinimų bendrai diskutuosime su visais, ir kitomis frakcijomis, kad būtų sutelktas kuo didesnis palaikymas“, – portalui lrytas.lt pasakojo Laisvės frakcijos seniūnė Ieva Pakarklytė.
Tiesa, kitaip nei kolegos, ji nestokojo optimizmo ir išreiškė lūkestį, kad balsų „už“ kraitį dar papildys ir persigalvoję koalicijos partneriai.
„Jau po balsavimo gegužės mėnesį mes girdėjome, kad kai kurie žmonės gailėjosi dėl savo balso, jog susilaikė. Jie pasisakė ir viešai savo poziciją, tai buvo tos pačios TS-LKD frakcijos nariai. Buvo tokių žmonių. To lankstumo čia gali būti. Pozicijos keičiasi“, – mano I.Pakarklytė.
Laisvės frakcijos seniūnė pabrėžė, kad dėl patobulinto projekto varianto diskusijos tiek su šalininkais, tiek oponentais dar laukia.
„Visos figūros yra svarbios, tik turbūt skirtingais etapais. Prezidentas parodė norą dalyvauti, nors jo pozicija ir pasisakymai šia tema keitėsi. Bet derinimas ir su koalicija, ir su prezidentu, ir su visais kitais, kurie nori, kad toks projektas atsirastų, yra reikalingas.
Su visais kalbame ir kalbėsime“, – patikino parlamentarė.
