„Ne, ponas Pavilionis nederino su manimi tokio sprendimo. (...) Jis yra išrinktas politikas, Seimo narys. Matyt, jis vertina, kad jis turi labai plačias erdves politinei saviraiškai. Jis tai daro, kaip jis mano, kad tai yra tinkama. Jeigu tai yra Seimo etikos ir įstatymo rėmuose, tai jis turi tam teisę“, – situaciją komentavo užsienio reikalų ministras.
Tiesa, G.Landsbergis, nors ir mano, kad kandidatų skyrimo procesas turėtų išlikti konfidencialus, sako nežinąs, ar šiuo atveju yra pagrindo kreiptis dėl G.Nausėdos veiksmų į VSD.
„Nežinau, ar yra labai daug pagrindo dabar kreiptis į VSD. Anksčiau esu sakęs, kad praktika viešai, per žiniasklaidą, diskutuoti apie dar nepaskirtų, o galimai skiriamų kandidatų pavardes, nėra teisingiausias dalykas. Pats sau aš taikysiu kitas taisykles“, – pažymėjo jis.
Pasak ministro, šiuo metu dėl ambasadoriaus ES skyrimo vyksta „tylios“ diskusijos.
Prezidentūroje praėjusį penktadienį įvyko neskelbtas G.Nausėdos ir G.Landsbergio susitikimas dėl R.Karoblio skyrimo ambasadoriumi. Jis surengtas po to, kai G.Nausėda žiniasklaidai pareiškė, kad rimtai svarstytų R.Karoblio kandidatūrą į ambasadorius ES.
Metų pradžioje šalies vadovas yra sakęs, kad tiek R.Karobliui, tiek buvusiam užsienio reikalų ministrui Linui Linkevičiui reikalingas „politinio atšalimo“ laikotarpis, todėl jis nematė galimybės juos skirti ambasadoriais Vašingtone ir Briuselyje.
Savo ruožtu Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Ž.Pavilionis pirmadienį pranešė žadantis kreiptis į VSD, jog būtų inicijuotas tyrimas dėl galimo tarnybinės paslapties paviešinimo.
Konservatoriaus teigimu, viešai aptarinėdama galimą buvusio krašto apsaugos ministro R.Karoblio skyrimą ambasadoriumi ES Prezidentūra pažeidė diplomatinės tarnybos įstatymą.
„Jeigu, kaip per savo patarėjus nurodo prezidentas, bus pradėtos jau viešai įvardyto R.Karoblio skyrimo ambasadoriumi ES reikalingos procedūros, aš, kaip Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, neturėsiu kito pasirinkimo, kaip kreiptis į VSD pradėti tyrimą dėl tarnybinės paslapties paviešinimo pažeidimo“, – rašė Ž.Pavilionis.
Anot konservatoriaus, informacija apie kandidato skyrimą iki užsienio valstybės sutikimo jį priimti bei dekretų pasirašymo yra konfidenciali, tuo tarpu prezidento atstovai viešai ją aptarinėja.
„Kandidatas išviešinimas tik baigus procedūrą – tai būtina daryti norint apsaugoti visų kandidatų orumą, visų proceso dalyvių laisvę rinktis bei galų gale buvimo valstybės ar tarptautinės organizacijos teisę atmesti pasiūlytą kandidatūrą“, – aiškino jis.
