„Projekte numatyta dekriminalizuoti mažus kiekis narkotikų, tačiau Olandijos patirtis sako, kad toks veiksmas kaip tik paskatina jaunimą didinti narkotinių medžiagų vartojimą.
Siūlau tokį variantą – jei bendradarbiaujama su teisėsauga, atskleidžiant pagalbininkų ir pardavėjų tapatybes, tai baudžiamoji atsakomybė už tokį pirmą kartą nebūtų taikoma. Tačiau už antrą tokį kartą jau būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė“,- savo pasiūlymą argumentuoja P. Gražulis.
Baudžiamajame kodekse P. Gražulis siūlė įteisinti, kad „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu. Tuo atveju, jei bendradarbiauja su policija, atskleisdamas narkotinių ar psichotropinių medžiagų platintojų tapatybes, ir kreipiasi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos jam, tai baudžiamoji atsakomybė netaikoma. Jei tokia veika buvo atlikta pakartotiniai, tokiu atveju padarė baudžiamąjį nusižengimą ir yra baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu“.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sakė, kad projektui jau yra pritarta po svarstymo, o priėmimo stadijoje naujų pasiūlymų svarstyti negalima.
Kitos pozicijos laikėsi Seimo narys Algirdas Stončaitis, tvirtindamas, kad šį P. Gražulio pasiūlymą reikėtų svarstyti. „Nuosekliai laikausi pozicijos, kad dekriminalizavimas šiandien visų narkotikų yra klaidų klaida ir niekas man kito įrodyti negali“,- sakė jis.
Tačiau 4 komiteto nariai balsavo už tai, kad nepritarti Seimo nario P. Gražulio pasiūlymui, 3 buvo „už“. Taip pat Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas nepritarė Seimo Teisės departamento pasiūlymams dėl Baudžiamojo kodekso pataisų.
„Žvelgiant iš sistemiškumo ir lygiateisiškumo principų perspektyvos būtų sunku paaiškinti, kodėl asmeniui, savo reikmėms disponuojančiam nedideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu, atleidimas nuo atsakomybės būtų taikomas nepriklausomai nuo to, kurią iš šešių alternatyvių įstatyme numatytų disponavimo veikų jis realizavo (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntėsi), o asmeniui, savo reikmėms disponuojančiam didesniu kiekiu (išskyrus labai didelį kiekį) narkotinių ar psichotropinių medžiagų, atleidimo nuo atsakomybės taikymas jau būtų ribojamas atsižvelgiant į tai, kurią konkrečią disponavimo veiką asmuo padarė“,- sakoma Seimo teisininkų išvadoje.
Atsižvelgiant į tai, jie siūlė numatyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės ir tiems asmenims, kurie narkotines ar psichotropines medžiagas perdirbo, gabeno arba siuntė be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti.
Seime planuojama keisti Baudžiamojo kodekso straipsnį, reglamentuojantį neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti.
Pagal projektą, „tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, baudžiamas viešaisiais darbais, arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų“.
Asmuo, kuris savo noru iki šių nurodytų veiksmų nustatymo kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, būtų atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.
Siūloma, kad naujos kodekso nuostatos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
