Planuojama, kad toks fizinis barjeras kitų metų rugsėjį bus įrengtas visame 500 kilometrų valstybės sienos ruože. Pasieniečiai teigia jau pastebintys teigiamus pokyčius, nors bandymų įveikti dar įrenginėjamą tvorą jau būta.
Renkasi kitus kelius
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) Varėnos pasienio rinktinės vadas Virgilijus Raugalė pasakojo, kad jau pradėjus fizinio barjero įrenginėjimo darbus pastebėtas teigiamas jo poveikis.
„Turime apie 68 kilometrus įrengtos spygliuotos vielos barjerą, tai jau ženkliai padeda saugoti valstybės sieną. Šiuo metu neteisėti migrantai, kurie bando patekti į šalį, vengia tų vietų, kur yra fizinis barjeras. Įrengiama infrastruktūra ateityje, manau, pasitarnaus patikimai išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugai“, – įsitikinęs V.Raugalė.
Jo teigimu, pasienio ruože, kuriame pradėti koncertinos tiesimo darbai, situacija dėl migrantų, bandančių kirsti valstybės sieną, yra ženkliai pagerėjusi.
„Pradedant įrengti ir įrengus esamą kliūtį neteisėti migrantai renkasi jau kitus valstybės sienos ruožus, kur dar tokios sistemos nėra“, – kalbėjo V.Raugalė.
Tiesa, pasieniečiai yra fiksavę migrantų bandymus sugadinti nutiestą koncertiną. Pavienės migrantų grupės mėgino patekti į Lietuvos teritoriją ant spygliuotos vielos užmesdami drabužius, pagalius.
„Pirminiuose etapuose buvo keli bandymai įveikti tą kliūtį, tačiau šiuo metu tokių bandymų nėra“, – sakė Varėnos pasienio rinktinės vadas.
VSAT atstovas neslepia, kad pasieniečiai sulaukia gyventojų pranešimų apie į Lietuvos teritoriją patekusius nelegalius migrantus, tačiau ne visi pranešimai pasitvirtina.
„Reikia pasidžiaugti ir padėkoti gyventojams, kurie padeda saugoti valstybės sieną. Tokių atvejų, žinoma, pasitaiko, gyvena žmonės prie pat valstybės sienos, pasienio ruože, jie, pamatę įtartinus asmenis, visada mums skambina ir praneša.
Tačiau reikia pasakyti, kad gauname ir tokių skambučių, kai jie pamato ir Lietuvos piliečius, keliaujančius pasienio ruože, ir didesnes grupes turistų. Jie taip pat mus informuoja, mes patikriname, ir pasirodo, kad tai yra teisėti Lietuvoje esantys piliečiai“, – prisiminė pareigūnas.
V.Raugalė pažymėjo, kad įrenginėjamas barjeras bus kliūtis ir kontrabandininkams.
„Žinoma, kad tai bus kliūtis ir kontrabandininkams, kadangi pereiti fiziškai sieną bus sudėtinga, gali būti neįmanoma. Kontrabandininkai irgi išradingi, ieško kitų būdų, bet šiame ruože kontrabandos nefiksuojame“, – kalbėjo pareigūnas.
Visgi, V.Raugalė pripažįsta, kad įrenginėjama siena galėtų būti įveikiama, tačiau pastebėti galimus pažeidimus padės ir kitos priemonės, pavyzdžiui, vaizdo kameros.
„Neįveikiamų barjerų turbūt sunku pastatyti. Manau, kad būtų įveikiama, bet tai užtruktų ilgą laiko tarpą, mums būtų galimybė greitai sureaguoti į incidentą“, – kalbėjo Varėnos pasienio rinktinės vadas.
Keli etapai
Fizinio barjero projektą įgyvendinančios įmonių grupės „EPSO-G“ atstovas Antanas Bubnelis pasakojo, kad 500 kilometrų sienos įrengimo darbai padalinti į du etapus. Pirmąjį, 100 kilomentrų ruožą, stato įmonių grupės „EPSO-G“ bendrovė „Tetas“.
Koncertinos įrengimo darbai pradėti ir kituose projekto pirmojo etapo ruožuose – netoli A.Barausko ir Adutiškio pasienio užkardų. Koncertiną visuose trijuose labiausiai pažeidžiamuose pirmojo etapo ruožuose įmonė planuoja įrengti iki šių metų pabaigos, o tvoros segmentus – iki kitų metų balandžio pabaigos.
Tuo metu dėl antrojo etapo tvoros įrengimo darbų „EPSO-G“, anot A.Bubnelio, yra įpusėjusi viešųjų pirkimų procedūras, kurios turėtų būti pabaigtos lapkričio pabaigoje. Pasiūlymus įrengti fizinį barjerą antrajame etape pateikė 12 tiekėjų.
„Viso projekto preliminarus numatytas biudžetas yra 152 mln. eurų. Pirmojo etapo 100 km, kurį stato „Tetas“, biudžetas – apie 30 mln. eurų. Antrojo etapo biudžetas paaiškės pabaigus derybas su galimais statytojais“, – kalbėjo A.Bubnelis.
Įrengiant fizinį barjerą prie pat valstybės sienos su Baltarusija ribos, pirmiausia tiesiama koncertinos piramidė iš 5 arba 6 spiralių, šalia koncertinos iš Lietuvos valstybės pusės montuojami tvoros segmentai. Tvoros segmentai tvirtinami prie įleistų į žemę stulpų. Tvoros viršuje tvirtinama koncertinos spiralė, o bendras tvoros su spirale aukštis siekia 4 metrus.
„Viena brigada darbininkų, šeši ar dešimt žmonių, per vieną dieną tiesia maždaug 300 metrų koncertinos. Žinoma, tai labai priklauso nuo gamtinių sąlygų, reljefas gali būti labai įvairus. Tokio dydžio brigada galėtų tiesti apie 50 metrų tvoros segmentų“, – kalbėjo A.Bubnelis.
Šiuo metu trijose ruožuose tvorą įrenginėja apie 70 žmonių.
„Dar šiemet jų bus mobilizuota daugiau. Atvežaint daugiau medžiagų, prisijungia ir didesnės pajėgos darbininkų. Dar šiemet jų dirbs daugiau negu 100, kitąmet planuojama, kad dirbs daugiau nei 200, nes prasidės intensyviausi tvoros segmentų statymo darbai, kurie reikalauja ir daugiau žmonių“, – pažymėjo įmonės atstovas.
