Tiek premjerės I.Šimonytės, tiek prezidento G.Nausėdos darbotvarkėse žinių apie judviejų oficialius susitikimus nebuvo jau nuo rugsėjo.
„Na, nevyksta ir nevyksta. Yra formatų, kuriuose mes susitinkam su ekscelencija prezidentu, yra Valstybės gynimo taryba, yra kiti formatai, o daugiau kažkokių didelių aktualijų šiuo metu nėra buvę, tai tiesiog darbo tvarka bendradarbiaujame“, – ketvirtadienį šią situaciją komentavo I.Šimonytė.
Buvęs premjeras Saulius Skvernelis tai įvardijo kaip santykių krizę, tačiau pažymėjo, kad prezidentas ir premjeras turi bendrauti – to reikalauja pareigybė.
„Tai yra santykių krizė tam tikra. Ir pas mus buvo, tik gal ne tokios ilgos. Mes kalbėjomės visą laiką, nebuvo taip, kad nesikalbėtumėm, ir su ponia Grybauskaite buvo įtampų, bet sėdėjom ir kalbėjom, privalo kalbėtis prezidentas su premjere ar premjeru. Tu negali elgtis kaip privatus asmuo – tau patinka, nepatinka, įsižeidęs, tiesiog pareigybė reikalauja bendrauti“, – teigė jis.
Įvardijo G.Nausėdos sąjungininkus
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas aiškino, kad priežasčių, kodėl G.Nausėdos ir I.Šimonytės santykiai atšalo, yra ne viena.
„Tokia situacija galbūt kilo dar iš konkurencijos prezidento rinkimuose, ir, aišku, po konservatorių valdančiosios daugumos sudarymo ne vienas sprendimas buvo priešingas G.Nausėdos įsivaizdavimui. Periodiškai viskas atsinaujina ir sustiprina tą priešiškumą tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Komentarai, oponavimas tiek užsienio politikoje, tiek vidaus, ypač pandemijos valdymo klausimais – tas nuomonių išsiskyrimas tikrai egzistuoja.
Priežasčių yra visas komplektas, ir tai nulėmė, kad priešiškumas jau yra peraugęs į tokį neslepiamą lygį, kai net ir einamasis politinių sprendimų derinimas jau nebėra galimas“, – aiškino VU TSPMI politologas.
Jis svarstė, kad tokio šalies vadovo ir premjerės bendravimo žalą įvertinti kol kas sunku, tačiau akivaizdu, kad aukščiausių šalies politikų konfliktai jau kenkia valstybei.
„Kol valstybės sprendimai yra priimami, kol visas politinis aparatas veikia, tol tos asmeninės simpatijos ir nesimpatijos turbūt mažai ką keičia. Bet aišku, jeigu atsiranda tokių nesutarimų, kurie jau skatina grynai dėl oponavimo trukdyti valdančiosios daugumos sumanymams, periodiškai grąžinant įstatymus ar kitais būdais tiesiog neleidžiant ir kuriant barjerus, tai tada visas politinis sprendimas kažkiek stringa, vėluoja, ir sprendimų efektyvumas yra mažesnis nei normaliu atveju“, – portalui lrytas.lt komentavo politologas.
T.Janeliūnas pažymėjo, kad šie konfliktai nėra visiškai tuščiame lape vykstanti politinė konfrontacija.
„Visi praeities įvykiai vienaip ar kitaip irgi prie to prisideda. <...> G.Nausėda, aišku, elgiasi taip, kaip jam atrodo tinkamiausia. Nevisai mums aiškus ir suprantamas jo elgesys nebūtinai yra neaiškus pačiam prezidentui. Jam pačiam turbūt viskas yra labai aišku ir jis pagal savo supratimą elgiasi nuosekliai. Čia tik paties G.Nausėdos sprendimas, kokiam visuomenės ratui jis labiausiai nori įtikti ir kaip jam, kaip politikui, tai gali būti naudinga“, – komentavo profesorius.
Savo ruožtu Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas Virgis Valentinavičius teigė, kad apie jokį santykių atšalimą kalbėti ir negalima, nes santykių tarp prezidento ir premjerės jau seniai nebėra.
„Manau, kad to priežastys yra politinės, ir jos yra prezidento pusėje. Prezidentas sąmoningai ar ne, bet atsisakė tradiciško Lietuvos prezidentams arbitro tarp skirtingų partijų vaidmens ir palaiko tik dalį politinių jėgų. O G.Nausėdos palaikomų jėgų sąrašas yra labai trumpas ir labai aiškus – jis kalba Ramūno Karbauskio, Viktoro Uspaskicho ir Valdemaro Tomaševskio tekstais.
Šitų žmonių politinis kursas yra sabotuoti Vyriausybės bandymus valdyti pandemiją ir blokuoti įstatymus, kurie plečia žmogaus teises Lietuvoje, pavyzdžiui, Partnerystės įstatymą“, – aiškino jis.
Pasak politologo, G.Nausėdos politiniai sąjungininkai jau seniai yra pakankamai aiškūs, ir tai yra buvusi valdančioji koalicija.
„Tai konfliktas su dabartine valdančiąja koalicija yra užprogramuotas iš anksto. Maža to, prezidentas kartais labiau, kartais mažiau palaiko ir visuomeninius judėjimus, kurių programa yra ta pati – prieš skiepus, prieš mažumų teises. Prezidentas vienareikšmiškai tapatinasi su šiomis jėgomis ir paskutinis veto yra nuosekli jo pozicija – palaikyti ir ginti antivakserius dėl jam vienam žinomų priežasčių“, – kalbėjo V.Valentinavičius.
Kuris turi imtis iniciatyvos?
Profesoriaus T.Janeliūno teigimu, kadangi įprastai šalies lyderių susitikimai vyksta Prezidentūroje, natūralu, kad pats G.Nausėda turėtų formuluoti tokius kvietimus ir pareikšti norą susitikti su I.Šimonyte.
„Čia jo, kaip valstybės vadovo, galimybė ir teisė, o pačiai premjerei prašytis iš esmės nėra reikalo, nes vykdomoji valdžia daro savo darbus, prezidentas savo funkcijas atlieka kaip įstatymų „vartininkas“, o visa kita yra savanoriškų politinių veiksmų derinimo dalis.
Jeigu prezidentas to nenori ir jam to nereikia, premjerei atitinkamai irgi nelabai yra preteksto prašytis ir bandyti pakeisti tokią nuostatą“, – kalbėjo jis.
Politologas V.Valentinavičius savo ruožtu aiškino, jog kalbėjimosi galimybių įžvelgti kol kas neįmanoma.
„Kadangi tai yra politinė kova, tiesiog nematau jokių susikalbėjimo galimybių. Prezidentas ne taip seniai apkaltino Vyriausybę skiepijimo žlugdymu specialiai tam, kad būtų sužlugdyti prezidento ambicingi tikslai, tai jau šitų politinių salvių intensyvumas yra nuėjęs per toli.
Manau, kad šitas konfliktas gali vienaip ar kitaip išsispręsti tik per kitus prezidento rinkimus, kai tikėtina, kad G.Nausėdos vietą užims kažkoks kitas žmogus“, – spėliojo MRU politologas.
Patarėjos žodžius vadina „metų nusišnekėjimu“
Pasak V.Valentinavičiaus, G.Nausėdos charakteriui yra būdingi asmeniškumai, kurie galiausiai ir išryškėjo dėl esminių politinių nesutarimų su premjere.
„Dabar prezidento patarėja sako, kad tie žmonės, kurie nepasiskiepijo, yra nekalti. Tai, sakyčiau, yra metų nusišnekėjimas, kuris reiškia, kad žmonės už nieką neatsako ir apeliuoti į jų sąmoningumą yra beprasmiška. Prezidentas tiesiog spjauna į valdžios pastangas, nes jis aiškina, kad Vyriausybė kalta, jog neįtikino tų pačių antivakserių, kad jiems reikia skiepytis.
Jeigu taip, gal tegul ponas Nausėda išsiveda į aikštę ir surikiuoja ponios Nausėdienės drauges antivakseres ir nuveda jas skiepytis?“, – retoriškai klausė jis.
Politologas vis tik nelinkęs manyti, kad toks G.Nausėdos elgesys sulauks palaikymo per ateinančius prezidento rinkimus.
„Ponas Nausėda, atrodo, labai aiškiai prisimena, kieno balsus jis laimėjo per rinkimus. Jis laimėjo V.Uspaskicho, R.Karbauskio ir V.Tomašveskio rinkėjų balsus. Būtent šie lyderiai agitavo balsuoti už Nausėdą ir tarp kitų jų argumentų buvo absoliutus Akmens amžiaus argumentas, kad moteris valdė jau per ilgai, o dabar reikia „prezidento su kelnėmis“.
Atrodo, kad prezidentas šito nepamiršo ir šiaip jau visos jo veiklos taikiklyje yra kiti rinkimai. Jam aiškiai neužtenka vienos kadencijos ir apie kitą jis galvoja jau nuo pat pradžių, tikisi „išvažiuoti“ ant to paties arkliuko.
Bet manau, kad jis klysta, nes dauguma rinkėjų palaiko skiepijmąsi ir yra kritiškai nusiteikę antivakserių atžvilgiu, jie galvoja, kad mokesčių mokėtojų pinigais neturėtų būti apmokamas antivakserių neatsakingumas. Nausėda galų gale nelaimės, bet jam atrodo kitaip“, – portalui lrytas.lt sakė V.Valentinavičius.
