Prezidentas Gitanas Nausėda neseniai pareiškė, kad skiepijimo tempai buvo sulėtinti dirbtinai tam, kad nebūtų pasiektas jo iškeltas tikslas. Savo ruožtu ketvirtadienį premjerė Ingrida Šimonytė, vertindama prezidento veto dėl mokamų testų nepasiskiepijusiems darbuotojams, ironiškai pareiškė, kad taip G.Nausėda sąmoningai stabdo skiepijimo progresą tam, kad tas pats jo tikslas nebūtų pasiektas.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Oponentai“ Seimo frakcijų atstovai įvertino, kas iš tiesų sabotuoja vakcinacijos procesą. Taip pat parlamentarai įvertino interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui galimybes.
A.Veryga: testavimas turi savo prasmę
Prezidentas trečiadienį vetavo įstatymo pataisas, pagal kurias nepasiskiepiję darbuotojai turėtų patys susimokėti už privalomus testus nuo COVID-19. Tačiau ketvirtadienį 68 balsais „už“ parlamentarai nusprendė, kad prezidento vetuotas įstatymas būtų svarstomas iš naujo. Ar atmesti prezidento veto, parlamentarai galutinai apsispręs plenariniame posėdyje kitą ketvirtadienį. Tam reikės 71 parlamentaro balso.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos parlamentaras, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga laidos metu teigė manantis, kad abi pusės siekia tų pačių tikslų, tačiau nesutaria dėl priemonių tam tikslui pasiekti.
„Nesakyčiau, kad kuri nors pusė sąmoningai sabotuotų. Tačiau sutinku su prezidento išsakyta pozicija, nes manau, kad ta priemonė, kuri buvo pasiūlyta, apmokestinant testus, yra netaikli.
Pasisvaidant pasakymais, neva prezidentas sabotuoja vakcinaciją, savotiškai pripažįstama, kad testo apmokestinimo priemonė yra savotiška vakcinacijos skatinimo priemonė, kas, manau, yra ne visiškai teisingai, nes testavimas turi savo prasmę“, – pabrėžė A.Veryga.
„Matyt, šie pasisvaidymai kaltinimais vieno kitam tikrai neprideda konstruktyvumo diskusijai“, – pridūrė valstietis.
A.Matulas: visuomenė Prezidentūros ir valdančiųjų konfrontacijos netoleruoja
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius Antanas Matulas įsitikinęs, kad testų nepasiskiepijusiems darbuotojams apmokestinimas būtų paskatinęs vakcinacijos procesą.
„Prezidento argumentuose matau nemažai reikšmingų dalykų. Tačiau vertinant visumą, manyčiau, kad yra daugiau argumentų už tai, kad ši priemonė galėtų ir galėjo paskatinti daugiau žmonių vakcinuotis, o tokiu atveju – ir išgelbėti žmonių gyvybes bei sveikatą“, – kalbėjo A.Matulas.
A.Matulas įsitikinęs, kad konfrontacija tarp aukščiausių valdžios institucijų jokios naudos neduoda, o visuomenė to netoleruoja.
„Vienintelė išeitis – susėsti prezidentui ir premjerei, kalbėtis tiek, kiek reikia, bet nuomonių priešprieša ir skirtumas dabar visai nereikalingas“, – pabrėžė konservatorius.
L.Savickas: neturėdami sklandžių santykių su Prezidentūra, valdantieji nevaldo pandemijos
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Lukas Savickas įsitikinęs, kad asmeniškumai pradeda trukdyti konstruktyviam skirtingų institucijų bendradarbiavimui, o tai kelia tam tikrą riziką.
„Šis santykių aiškinimasis tiesiogiai konvertuojasi į tai, kad Vyriausybė, galim diskutuoti, teisingai ar neteisingai, bet bandydama valdyti pandemiją, tampa neįgali ją valdyti, nes ji nesugeba užtikrinti sklandžių, tarpusavio pagarbą rodančių santykių su Prezidento institucija“, – kalbėjo L.Savickas.
„Įtampa persiduoda į tokią situaciją, kur pereinama į asmeniškumus, ko tikrai neturėtų būti. Prezidento institucija turi turėti deramą pagarbą, su ja atitinkamai, pagal jos rolę, turi būti kalbamasi, ieškoma sprendimų ir sutarimų.
Šiuo atveju akivaizdu, nors klausimas buvo svarbus, nebuvo sutarta, koks bus prezidento matymas. Tas veto tikriausiai yra tų prastų santykių pasekmė ypatingai sudėtingoje situacijoje“, – aiškino parlamentaras.
L.Savickas priminė, kad dabartiniai valdantieji, dar būdami opozicijoje, kritikavo tuometinę Sauliaus Skvernelio Vyriausybę dėl „nesklandžių santykių su Prezidentūra“.
„Tai dabar galime palyginti, kaip sekasi tuos santykius sklandžiai vystyti tarp šių dviejų labai svarbių institucijų“, – ironizavo L.Savickas.
O.Leiputė: dėl asmeniškumų kenčia visa visuomenė
Socialdemokratė Orinta Leiputė įsitikinusi, kad jeigu Vyriausybė ir prezidentas apie pandemijos valdymą kalbėtų vienu balsu, tai ir gyventojai labiau pasitikėtų, ir skiepijimo procesas vyktų sklandžiau.
„Įžvelgiu tam tikrus asmeniškumus. Toks vaizdas, kad praėję prezidento rinkimai dar nesibaigė, ir to sutarimo, tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės yra mažoka. Dėl to kenčia visa visuomenė“, – kalbėjo O.Leiputė.
„Įtampa yra įkaitusi labai stipriai, net nesmagu stebėti, kadangi iš tikrųjų norėtųsi rezultato, gerėjančios situacijos kalbant apie pandemijos valdymą. O atsakomybė už pandemijos valdymą pirmiausia krenta Vyriausybei“, – pridūrė socialdemokratė.
Darbo partijos frakcijos narė Vaida Giraitytė svarstė, kad Prezidentūra ir Vyriausybė, besiaiškindamos santykius, pamiršta Lietuvos žmones.
„Vyriausybė turi visus instrumentus savo rankose, todėl manau, kad visa atsakomybė puola būtent Vyriausybei ir valdančiajai daugumai. Nemanau, kad vien šio įstatymo pataisos, dėl kurių susirėmė valdančioji dauguma su prezidentu, yra tas sprendimas, kuris sabotuotų ar neskatintų proceso skiepytis“, – kalbėjo darbietė.
Kas palaikys interpeliaciją A.Dulkiui?
Opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcija praėjusią savaitę pranešė siekianti interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui, kuris, frakcijos narių vertinimu, negeba valdyti koronaviruso pandemijos.
„Oponentų“ laidos metu A.Veryga teigė dar negalintis įvardyti, kiek parašų valstiečiai jau turi A.Dulkio interpeliacijai.
„Šnekamės su visomis frakcijomis. Tikiuosi, kad mes iš visų frakcijų, bent opozicinių, turėsime bent dalį žmonių, kurie palaikys“, – pažymėjo A.Veryga.
Tačiau ne visos opozicinės frakcijos žada palaikymą valstiečių planui. Socialdemokratų frakcijos narė O.Leiputė teigė, kad frakcija interpeliacijos nepalaikys.
„Šiai minutei galėčiau pasakyti, kad ne, nes manome, kad svarbiau yra pandemijos valdymas, o ne tam tikrų postų stumdymas“, – pranešė O.Leiputė.
Tačiau valstiečiai vis dar gali tikėtis palaikymo iš atskilusių ir naują frakciją įkūrusių buvusių kolegų. L.Savickas laidos metu teigė, Demokratų frakcija kol kas nėra priėmusi sprendimo dėl galimo A.Dulkio atstatydinimo.
„Turime daug rimtų klausimų, į kuriuos atsakymai smarkiai neramina“, – tiesaus atsakymo nepateikė L.Savickas.
Savo ruožtu konservatorius A.Matulas pabrėžė, kad interpeliacija A.Dulkiui šiuo metu neprisidėtų prie pandemijos suvaldymo, be to, priminė pačių konservatorių išmoktas pamokas, kai 2017 metais to meto opozicija siekė interpeliacijos buvusiam sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai.
„Tai yra daugiau politinis veiksmas, perteklinis, nereikalingas, nesavalaikis. Noriu priminti, kad mes, būdami opozicijoje, panašiai darėme ir teikėme interpeliaciją ministrui A.Verygai, ir akivaizdu, kad tą padarėme per anksti, nes po to jis galėjo sau ramiai dirbti darydamas didžiules klaidas“, – kalbėjo A.Matulas.
Klaidomis konservatorius įvardijo Farmacijos įstatymą, pripažintą priešataraujančiu Konstitucijai, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo Sauliaus Čaplinsko atleidimą, ketvirtadienį teismo pripažintą neteisėtu.
„ULAC vadovas dabar grąžintas į darbą, bet kas iš to, kai visa tarnyba buvo nušalinta nuo pandemijos suvaldymo“, – sakė A.Matulas.
Jo teigimu, valstiečių planuojama interpeliacija yra ne laiku, nes pirmiausiai reikia suvaldyti pandemiją.
„Na, ir matomai, tuo ramesniu periodu, skaičiuoti, ar A.Dulkys tiek pridarė klaidų ir ar tikrai verta jam skelbti interpeliaciją“, – pabrėžė A.Matulas.
„Opozicija irgi turi įvertinti, kad tos permainos ir, kaip kolega S.Skvernelis kažkada sakė apie patį A.Verygą – kad arklių keitimas pervažoje yra netinkamas laikas ir netinkama vieta“, – pridūrė jis.
