„Vien tas žygis, kai žygiuojančius keliu lydi ginkluoti Baltarusijos pareigūnai, yra šou, skirtas televizijoms. Jis, aišku, skirtas tiek Lenkijos, tiek Lietuvos žmonių gąsdinimui, kad čia kažkas bus, vos ne karas prasideda – ir tokių pareiškimų jau girdėjau. Tai karas tikrai neprasideda“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ įvertino analitikas.
Anot jo, pirmiausiai prasidės spaudimas Lenkijos valdžiai kokiu nors būdu išspręsti šią krizę.
„Prie sienos susitelkę mažiausiai tūkstantis, greičiausiai daugiau migrantų. Jie ten šals, badaus, visa kita – tai yra įprastas hibridinės atakos būdas, kai yra stengiamasi emociškai paveikti televizijų žiūrovus, ir tokiu būdu daryti spaudimą vienai ar kitai valstybei“, – kalbėjo M.Laurinavičius.
Paklaustas, kodėl ši ataka prasidėjo prie Lenkijos ir Baltarusijos, o ne Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, ir kodėl būtent dabar, M.Laurinavičius pabrėžė Europos Sąjungos (ES) faktorių.
„Nepaisant to, kas čia Lietuvoje ką šneka, dabartinė Vyriausybė šį hibridinės atakos egzaminą kol kas išlaikė 10 balų iš 10, nes jam buvo du pagrindiniai tikslai“, – kalbėjo analitikas.
Pirmas tikslas, anot jo, buvo stabdyti hibridinę ataką fiziškai, kas šiuo metu daroma apgręžiant migrantus, o antrasis – dėl šių veiksmų nesusipykti su Europos Sąjunga.
„Lietuva nuo pat pradžių, dar prieš pradėdama apgręžimo politiką, susitarė su ES dėl visų savo veiksmų, gavo ES pritarimą. Reikia konstatuoti, kad iki šiol Lietuva nėra sulaukusi jokių ES prieškaištų.
Lenkija, nors iš esmės vykdo tą pačią politiką, kai kuriuos niuansus vykdo kitaip – tai yra nulemta ir pačios Lenkijos politikos ES atžvilgiu. Liaudiškai tariant, reikėtų sakyti, kad Lenkija nuolat nori pademonstruoti, kad „ES mums nediktuos kaip reikia elgtis“. (...)
Tai yra Rusijos išnaudojama šios krizės kontekste. Kadangi Lenkiją yra lengviau supykdyti su ES, tai Lenkija yra pasirinkta kaip kryptis“, – argumentavo analitikas.
„O kodėl būtent dabar? Pirmiausiai, natūraliai iš vieno etapo pereinama į kitą – tai natūralus vystymasis. Antras dalykas – Baltarusija pati susiduria su pakankamai rimta problema, nes jų teritorijoje nelegalių migrantų yra gerokai per daug. Tuo pačiu būdu jie bando spręsti tą krizę“, – pridūrė jis.
M.Laurinavičiaus manymu, spręsti, kiek dar laiko Rusija, Baltarusijos rankomis, yra pasiryžusi eskaluoti nelegalių migrantų krizę, yra pakankamai sunku, kadangi šiuo metu iš Baltarusijos ateinanti informacija – labai prieštaringa.
„Viena vertus, yra pranešimai apie uždaromus konsulatus, apie tai, kad neišduodamos vizos oro uostuose – tai lyg rodytų ženklus, kad Baltarusijos valdžia nusprendė bent jau riboti šį srautą.
Iš kitos pusės, lėktuvų skrydžių skaičiaus didėjimas rodo priešingą tendenciją“, – pastebėjo jis.
Lenkijos pareigūnai pirmadienį pranešė, kad pasienyje, Baltarusijos teritorijoje, susitelkė didžiulė migrantų kolona, ketinanti „masiškai“ prasiveržti per sieną į Lenkiją.
Lenkų Vidaus reikalų ministerija pranešė, kad Lenkijos pajėgos pirmadienį užkirto kelią migrantų bandymui prasiveržti į šalies teritoriją iš Baltarusijos, bet perspėjo, kad įtempta padėtis išlieka.
Baltarusijos žiniasklaidos skelbiamoje vaizdo medžiagoje matyti žmonės, bandantys nulaužtais medžiais pralaužti tvorą. Lenkijos vidaus reikalų ministerijos paskelbtame vaizdo įraše matyti migrantai, bandantys įveikti pjaunančios vielos barjerą ir prakirpti jį metalo žirklėmis, taip pat svaidantys daiktus į lenkų karius prie tvoros.
Baltarusijos valstybinis sienos apsaugos komitetas (GPK) savo ruožtu per susirašinėjimo programėlę „Telegram“ pranešė, kad padėtis prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos išlieka itin įtempta, priešais užtvaras yra per 2 tūkst. žmonių.
Tuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) dėl didelio migrantų susitelkimo Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje bei grėsmės Lietuvai pasiūlė įvesti Lietuvoje nepaprastąją padėtį.
