G. Nausėda antradienį tęsia intensyvias konsultacijas su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, koordinuoja veiksmus su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Charles‘iu Micheliu, kitais Europos Sąjungos partneriais ir NATO sąjungininkais, teigiama Prezidentūros pranešime spaudai. Dėl situacijos Europos Sąjungos pasienyje prezidentas taip pat tariasi ir su Latvijos bei Estijos vadovais.
Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite, krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu Rustamu Liubajevu, Lietuvos kariuomenės vadu generolu leitenantu Valdemaru Rupšiu, žvalgybų vadovais ir išklausė naujausią informaciją apie beprecedentę Baltarusijos režimo ataką prieš Europos Sąjungą, organizuojant masinį migrantų antplūdį prie išorinių Bendrijos sienų.
„Auganti grėsmė pasienyje su Baltarusija nėra tik Lenkijos ar Lietuvos problema. Tai visos Europos Sąjungos reikalas. Šiuo metu labai svarbu tiksliai įvertinti situaciją, sutarti dėl bendrų tikslų, veikti vieningai ir koordinuotai nacionaliniu ir tarptautiniu lygmeniu“, – sakė šalies vadovas.
Šalies vadovas pabrėžė, kad auganti grėsmė Lenkijos pasienyje nėra tik Lenkijos problema.
„Tai visos ES reikalas. Dabar labai svarbu veikti vieningai ir koordinuotai. Nuolat palaikau ryšį su Lenkijos Prezidentu Andrzejumi Duda, taip pat keičiamės informacija su Latvijos ir Estijos ir ES institucijų vadovais. Veikdami kartu esame pajėgūs atremti bet kokius pavojus“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė prezidentas.
Susitikimo metu taip pat aptartas galimas nepaprastosios padėties įvedimas pasienio su Baltarusija savivaldybėse.
G. Nausėda tikisi griežtos ES reakcijos
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda tikisi griežtos Europos Sąjungos reakcijos, prie rytinės Bendrijos sienos susitelkus didelei migrantų grupei.
Situaciją Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje šalies vadovas antradienį aptarė su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charles'iu Micheliu. G. Nausėdos teigimu, padėtis prie rytinės ES sienos nuolat blogėja, hibridinės atakos mastas plečiasi, todėl yra svarbu ES lygmeniu demonstruoti solidarumą su Lenkija ir imtis ryžtingų veiksmų.
„Hibridinės atakos akivaizdoje turime imtis neatidėliotinų veiksmų ES lygmeniu, kad užkirstume kelią tolesnei situacijos eskalacijai. Tai, kas vyksta Lenkijos pasienyje su Baltarusija, nėra tik Lenkijos problema – tai visos ES reikalas“, – pranešime cituojamas prezidentas.
Jis pabrėžė, kad yra būtina kaip galima greičiau pradėti įgyvendinti praėjusio mėnesio EVT susitarimus. Tą kartą po lyderių susitikimo parengtose išvadose pasmerktos prie išorinių sienų vykdomos hibridinės atakos, sutarta išplėsti sankcijas susijusiems asmenims ir juridiniams vienetams.
G. Nausėdos teigimu, šiuo metu būtina spartinti ES migracijos ir prieglobsčio politikos peržiūros procesą, užtikrinti ES įsitraukimą statant fizinį barjerą prie ES išorinės sienos, toliau plėsti sankcijas Baltarusijos režimui.
Prezidentas Ch. Micheliui pasiūlė migracijos klausimą įtraukti į gruodžio mėnesį vyksiančios Europos Vadovų Tarybos susitikimo darbotvarkę.
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija.
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
