„Įvertinus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu gautus duomenis, kaltinamųjų parodymus“ – motyvus pakeisti kai kuriuos kaltinimus išdėstė prokuroras Justas Laucius.
Raimondas Kurlianskis atkreipė teismo dėmesį, jog kaltinimai pakeisti skubotai, todėl juose liko nemažai nesutapimų: „Kaip gintis nuo vienas kitam prieštaraujančių teiginių, esančių tame pačiame dokumente?“, – svarstė R.Kurlianskis.
R.Kurlianskis kaltinamas tuo, jog papirko tuometį Seimo narį ir Liberalų sąjūdžio vadovą Eligijų Masiulį ir vieną Darbo partijos lyderių Vytautą Gapšį. Vienu papirkimo motyvu laikomas balsavimas už tuomečio Seimo nario Šarūno Gustainio pateiktas Vartojimo kredito įstatymo pataisas.
R.Kurlianskis atkreipė dėmesį, kad Š.Gustainio pataisos visai nebuvo pateiktos Seimo plenariniam posėdžiui, nes pataisa buvo atmesta po pateikimo ir nepriimta svarstyti:
„Esu kaltinamas, kad 2016 metų gegužę E.Masiuliui suteikiau neteisėtą atlygį – perdaviau 106 200 eurų atlygį už veiksmą, kurio nebuvo“.
„Prašyčiau teismo įpareigoti prokurorą paaiškinti, kaip turėčiau suprasti ir gintis nuo kaltinimo, kad aš 2016 metų gegužės 10-ąją neteisėtai atsilyginau E.Masiuliui už veiksmus, kurie 2015 lapkričio 5-ąją tiesiog nebuvo atliekami, nes nebuvo teisinio pagrindo juos atlikti“, – į teismą kreipėsi R.Kurlianskis.
To paties jis prašė ir dėl pakeisto kaltinimo, kuriame kalbama apie Pelno mokesčio įstatymą.
Viename pakeistų kaltinimų teigiama, kad R.Kurlianskis pats arba per tuometį Seimo narį Kęstutį Daukšį siekė paveikti tuometę Seimo pirmininkę Loretą Graužinienę, kad Pelno mokesčio įstatymo svarstymas nebūtų įtrauktas į Seimo posėdžio darbotvarkę.
R.Kurlianskio teigimu, slapta užfiksuotuose jo pokalbiuose su politikais, L.Graužinienė net nebuvo minima. Pokalbių stenogramose minimas K.Daukšys ir tuometis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Petras Narkevičiųs. Kalbėdami su V.Gapšiu šiuos politikus jie vadino vardais.
„Seimo pirmininkės Graužinienės vardas nėra ir nebuvo nei Petras, nei Kęstas. Jos vardas – Loreta. Be to, kalbama apie vyriškos lyties asmenis. Kiek pamenu, L.Graužinienės asmens dokumentus teismas tikrino“, – kalbėjo R.Kurlianskis.
Buvęs koncerno „MG Baltic“ valdybos narys stebėjosi, jog jis ir V.Gapšys kaltinami tuo, kad bandė paveikti Seimo pirmininkę dėl to, kad ji padarytų tai, ko negalėjo padaryti.
Ankstesniame kaltininime buvo teigiama, jog jie siekė, kad L.Graužinienė klausimą dėl Pelno mokesčio įstatymą išimtų iš trijų plenarinių posėdžių darbotvarkės, pataisytame kaltinime, teigiama, jog buvo siekiama, kad Seimo pirmininkė į darbotvarkę jo neįtrauktų.
Besvarstant galimybę atidėti šio klausimo svarstymą, V.Gapšys pasakė, kad tai įmanoma padaryti „tiktai per seniūnų sueigą“.
Teisiamo verslininko teigimu, tuo jis aiškiai apibrėžė procedūrą, kaip ir kieno sprendimu klausimai įtraukiami į Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės projektą.
„Aš niekur nesu girdėjęs, kad tuometė Seimo pirmininkė neoficialiai būtų vadinama „Seniūnų sueiga“ – sakė R.Kurlianskis.
Verslininkas tikino, jog 2015 metų gruodžio mėnesį vykusiame pokalbyje, kuris pateikiamas kaip poveikio L.Graužinienei įrodymas, jokiame kontekste ir niekaip nebuvo minima šios politikės pavardė, pareigos ar kiti apibūdinimai, kad būtų galima suprasti, jog kalbama apie tuometę Seimo pirmininkę.
Bylos nagrinėjimui artėjant prie pabaigos, E.Masiulis vėl pasisamdė advokatą. Kol vyko liudytojų apklausos, jis buvo atsisakęs advokato paslaugų, todėl jį gynė valstybės samdoma advokatė.
Nuo šiol E.Masiuliui teisme atstovaus anksčiau Vilniaus apygardos prokuroru dirbęs Ruslanas Boiko.
