Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį susitiko su pasienio savivaldybių vadovais bei aptarė klausimus, susijusius su nepaprastosios padėties įvedimu. Vieni svarbiausių – ūkinės veiklos tęstinumas ir saugumo užtikrinimas bei operatyvus vietos gyventojų informavimas. Pasienio savivaldybių merai pritarė nepaprastosios padėties įvedimui ir visi vieningai pabrėžė suprantą situacijos sudėtingumą. Susitikime sutarta palaikyti nuolatinį ryšį ir bendradarbiauti sprendžiant dėl nepaprastosios padėties gyventojams kylančius klausimus.
„Pirmą kartą šalies istorijoje įvedama nepaprastoji padėtis, tai nauja situacija mums visiems, todėl reikalingos visų mūsų pastangos ir susitelkimas, kad kuo sklandžiau išgyventume šį laikotarpį. Pagrindinis tikslas nėra suvaržyti žmonių judėjimą, tačiau suvaldyti neteisėtų migrantų srautus. Vidaus reikalų ministerijos ir kariuomenės pajėgos yra sutelktos Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jos yra mobilios, gali būti dislokuojamos pagal poreikį, taip pat yra sutelkta reikalinga technika“, – teigia vidaus reikalų ministrė A. Bilotaitė.
Ministrė pabrėžė, kad nepaprastąją padėtį siūloma įvesti 1 mėnesiui ir ji apimtų pasienio ruožą bei 5 kilometrus į valstybės gilumą nuo jo.
Jeigu Seimas pritars, nepaprastoji padėtis būtų įvesta nuo lapkričio 10 d. vidurnakčio. Nepaprastosios padėties įvedimas leis iš esmės uždaryti valstybės sieną, migrantų apgyvendinimo vietose bus apribojamos ryšio priemonės, taip pat draudžiami susibūrimai.
Patekimas į kitą nepaprastosios situacijos zoną 5 km nuo pasienio – neribojamas, tačiau šioje zonoje galimi patikrinimai, siekiant nustatyti neteisėtų migrantų gabenimą. Lietuvos gyventojai neturėtų patirti didelių nepatogumų – visiems, kurie gyvena pasienio zonoje, leidimų nereikės. Vis dėlto gyventojams patartina turėti asmens dokumentus, deklaravimo pažymas ar dokumentus, įrodančius, kad asmuo turi nekilnojamojo turto.
