„Matydami tą situaciją ir tas grėsmes, kurias vykdo Baltarusijos režimas, organizuodamas tokius organizuotus dalykus prie Lenkijos sienos, ir suvokdami, kad tokios grėsmės gali iškilti ir mums, matydami aiškias paraleles tarp tų įvykių, kurie vyksta pasienyje ir mūsų neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose, mes tikrai darysime ir darome viską, kad mūsų sienos būtų apgintos ir apsaugotos“, – nuotoliniame posėdyje antradienį sakė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
„Tikrai matome, kad kylant tokioms rizikoms mes turime reaguoti ir sudaryti prielaidas stiprinti mūsų sienos gynybą ir tai yra aiškios prielaidos skelbti nepaprastąją padėtį“, – pridūrė ji.
Toks siūlymas teikiamas Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje susitelkus šimtams migrantų. Pirmadienį jie nesėkmingai bandė patekti į Lenkiją.
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
„Judėjimo ribojimai pasienio ruože, plius penkių kilometrų atstume, susirinkimų ribojimai, taip pat numatyti ir komunikacijos ribojimai migrantų apgyvendinimo centruose ir, žinoma, didesnis kariuomenės įtraukimas. Mes manome, kad toks sprendimas yra proporcingas šiandieninei situacijai“, – teigė A. Bilotaitė.
Vyriausybės parengtą pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo kartu su premjere Ingrida Šimonyte antradienį po pietų aptars prezidentas Gitanas Nausėda.
Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija.
Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.
Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija. Dėl to Lietuvoje paskelbta ekstremali situacija.
Nutarimas dėl nepaprastosios padėties Seime bus svarstomas po konsultacijų su opozicija
Vyriausybės siūlymas įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija Seime bus svarstomas po konsultacijų su opozicinių frakcijų vadovais.
„Gavau Vyriausybės kreipimąsi, šiuo metu rengiamas Seimo nutarimo projektas dėl nepaprastosios padėties paskelbimo. Jis turėtų būti parengtas per porą valandų. Taip pat norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais, ir šiandien jis bus registruotas“, – antradienį Seime sakė parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Anot jos, projektas preliminariai įtrauktas į antradienio vakarinio Seimo posėdžio darbotvarkę, tačiau dar neaišku, kada jis bus svarstomas.
„Nesiimsiu prognozuoti, kaip greitai derinimo procesas pavyks. Manau, visi suprantame, kad situacija yra įtempta ir reikalauja greitų sprendimų, bet tuo pačiu ir kokybiškų sprendimų. Priklausomai nuo to, kaip greitai tas procesas praeis šiandien, mes arba apsvarstysime šiandien, arba kitame posėdyje“, – tvirtino V. Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė teigė, kad nepaprastoji padėtis pasienyje reikalinga, atsižvelgiant į tai, kas vyksta Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje. Pirmadienį ten susirinko, pirminiais duomenimis, 1–2 tūkst. migrantų ir jie bandė šturmuoti sieną.
„Akivaizdu, kad nuo vasaros situacija yra ganėtinai pasikeitusi ir šiandien susiduriame jau ne su pirmąja hibridine ataka, bet su antruoju etapu, yra didelė eskalacija prie Lenkijos sienos, privalome į tai reaguoti, imtis atsakomųjų priemonių, kuriuos apsaugotų mūsų valstybės sieną ir ES išorės sieną“, – tvirtino parlamento vadovė.
V. Čmilytė-Nielsen vylėsi, kad opozicija pritars Vyriausybės siūlymui.
„Viliuosi, kad opozicijos politikai lygiai taip pat puikiai supranta, kokioje situacijoje esame, mato, kas daroma prie kaimynų sienų ir rimtai vertins tą grėsmę ir prisidės prie bendrų sprendimų“, – teigė ji.
Politikės teigimu, Vyriausybės siūlomi įvesti ribojimai skirti ne Lietuvos gyventojams, o neteisėtiems migrantams, mat veiksmai Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje bei Lietuvoje esančiuose migrantų apgyvendinimo centruose koordinuojami.
„Manau, kad šiandien svarbu suprasti, kad susiduriame su hibridine nekonvencine ataka, kai į pirmą planą stumiami vaikai, tuo manipuliuojama ir mes turime labai racionaliai tai vertinti ir, viena vertus, nepamiršdami mūsų prievolės būti humaniškiems ir pasirūpinti tais, kurie jau yra Lietuvoje, ir kita vertus, taip pat ginti mūsų valstybės ir ES išorės sieną“, – sakė Seimo vadovė.
