„Nieko nenoriu gąsdinti, bet jūs matote, kokia situacija yra apie Lenkijos sieną. Kaip ne kartą šioje istorijoje esame įsitikinę, tiesiog turime būti pasiruošę įvairiems netikėtumams. Ir tokiam taip pat“, – pabrėžė premjerė.
Paklausta, ar turima duomenų, kad jau Lietuvos pasienyje iš Baltarusijos pusės būtų įkurta nelegalių migrantų stovykla, I.Šimonytė nedetalizavo.
„Kažkoks srautas žmonių kas parą bando kirsti valstybės sieną – pastarosiomis savaitėmis jų yra daugiau negu kad buvo rugsėjį ar spalio pradžioje.
Kokiu būdu į tas vietas, per kurias bandoma kirsti sieną, žmonės patenka – ar iš stovyklaviečių miške, ar tuo metu konkrečiai atvažiuoja, aš to komentuoti labai detaliai negaliu, bet faktas tas, kad matome daug intensyvesnes pastangas sieną kirsti nelegaliai negu buvo rugsėjį“, – kalbėjo I.Šimonytė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė kol kas neturintis informacijos apie migrantų minios judėjimą link Lietuvos, tačiau tokiam scenarijui, anot jo, reikia ruoštis.
„Tokios patvirtintos informacijos kol kas neturiu. Bet be jokios abejonės – kai atstumas yra 40-50 kilometrų, viskas yra įmanoma. Tam turime ruoštis kaip scenarijui, kuris gali būti realus šiandien, rytoj, poryt“, – kalbėjo parlamentaras.
Priklausys nuo Lenkijos?
Savo ruožtu Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis įsitikinęs, kad nuo Lenkijos sėkmės ginant sieną priklausys tai, ar su panašiu migrantų šturmu susidurs ir Lietuva.
Paklaustas, ar migrantų iš Baltarusijos minia turėtų ateiti ir iki Lietuvos, S.Skvernelis prognozavo, kad toks bandymas yra tikėtinas, ir priklauso nuo Lenkijos pareigūnų sėkmės susitvarkant su krize pasienyje.
„Manau, kad bus išbandymas Lietuvai. Tai priklausys nuo to, kaip Lenkija susitvarkys. Tai labai svarbu. Dar kartą noriu pabrėžti, kad Lenkija yra svarbiausias mūsų partneris, draugas, bičiulis, ir nuo Lenkijos sėkmės priklausys, kaip elgsis su mumis. Toks pabandymas tikrai labai realus yra“, – antradienį įvertino S.Skvernelis.
„Jeigu Lenkija sugebės susitvarkyti, apginti savo sieną efektyviai, tai tikėtina, žinant, kad Lietuva taip pat yra pasiruošusi, tokio bandymo gali nebūti. Jeigu pavyktų Lenkiją pralaužti, galima tikėtis, kad toks bandymas būtų ir mūsų pasienyje“, – pridūrė parlamentaras.
Svarstys nepaprastąją padėtį
Vyriausybė siūlo Seimui mėnesiui nuo vidurnakčio įvesti nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija.
Savo ruožtu Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pranešė, kad nepaprastosisos padėties klausimas yra įtrauktas į Seimo antradienio posėdžių darbotvarkę.
„Šiuo metu yra rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas, jis turėtų būti parengtas per porą valandų. Tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais, ir šiandien jis bus įregistruotas“, – kalbėjo V.Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė pažymėjo, kad šis projektas yra įtrauktas į Seimo darbotvarkę, bus apsvarstytas jau antradienį, arba kitame posėdyje ketvirtadienį.
Paklausta, kaip nepaprastoji padėtis paveiktų žmones, gyvenančius penki kilometrai nuo pasienio ruožo, V.Čmilytė-Nielsen patikino, kad minimaliai.
„Priemonės yra nukreiptos į nelegalius migrantus, todėl manau, kad paveiktų minimaliai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
„Manau, kad labai svarbu šiandien rimtai vertinant situaciją, kurioje esame, taip pat nepasiduoti panikai. Jai pagrindo nėra“, – pridūrė ji.
Kas lauktų?
Nepaprastoji padėtis galiotų pasienio ruože ir penki kilometrai į šalies gilumą nuo jo, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje.
Į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams būtų ribojama teisė susirašinėti, kalbėtis telefonu ir t.t., išskyrus galimybę kreiptis į valstybės institucijas ir įstaigas.
Taip pat nepaprastosios padėties režimas leis naudoti valstybės rezervo lėšas krizei spręsti.
Be kita ko, išliktų sustiprinta sienos apsauga, o nepaprastosios padėties teritorijoje būtų ribojamas transporto priemonių judėjimas be pasieniečių leidimo, galiotų draudimas atvykti į šią teritoriją, išskyrus gyventojus, taip pat turinčiuosius nekilnojamojo turto ir tai patvirtinančius dokumentus.
Tarnybos galėtų tikrinti transporto priemones ir asmenis, jų daiktus, siekiant surasti ir paimti neteisėtai laikomus ginklus, šaudmenis, sprogstamąsias ir kitas pavojingas medžiagas, sulaikyti įstatymų pažeidėjus.
„Judėjimo ribojimai pasienio ruože, plius penkių kilometrų atstume, susirinkimų ribojimai, taip pat numatyti ir komunikacijos ribojimai migrantų apgyvendinimo centruose ir, žinoma, didesnis kariuomenės įtraukimas. Mes manome, kad toks sprendimas yra proporcingas šiandieninei situacijai“, – teigė A. Bilotaitė.
Susiję straipsniai
Vyriausybės parengtą pasiūlymą dėl nepaprastosios padėties įvedimo kartu su premjere Ingrida Šimonyte antradienį po pietų aptars prezidentas Gitanas Nausėda.
Nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija dėl situacijos prie kaimyninės Lenkijos sienos, kur iš Baltarusijos pusės susitelkę keli tūkstančiai migrantų, pirmadienį pasiūlė įvesti Vidaus reikalų ministerija. Sprendimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo priima Seimas.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko per 4,2 tūkst. migrantų, tačiau rugpjūtį pasieniečiams pakeitus taktiką į šalį neįleisti dar beveik 6 tūkst. asmenų.