Problemų gyventojams kilti neturėtų
Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas trečiadienį aiškino, kad šios situacijos tikslas yra orientuotas į neteisėtos migracijos suvaldymą.
„Pasiūlėme atskiras priemones, kurios mums reikalingos, susijusios su asmens teisių ir laisvių suvaržymu – komunikacijos laisve, susižinojimo laisve, laisve reikšti savo įsitikinimus ir taip pat kiti dalykai, susiję su susirinkimų laisvės apribojimais ir teise kilnotis ir keisti gyvenamąją vietą“, – aiškino jis.
Pasak viceministro, kultūriniai renginiai nepatenka į susirinkimų sąvoką ir tokiems renginiams nebus jokių apribojimų.
„Papildomų klausimų gali iškilti su Šalčininkų rajono savivaldybe, nes visas Šalčininkų miestas patenka į pasienio zoną ir kyla klausimų, ar visiems gyventojams atvykus į Šalčininkus reikės leidimų. Tą situaciją numatėme, kalbamės su VSAT, kad būtų išduodamas tokio bendro pobūdžio leidimas, kuris įtrauks įvairias įmones arba greitosios medicinos paslaugas.
Kalbamės apie tai, kad į šį bendrą leidimą patektų ir Šalčininkų rajono gyventojai. Bet jei tai būtų gyventojai iš kitų miestų, taip, šį leidimą reikės gauti“, – kalbėjo viceministras.
V.Dmitrijevas paminėjo ir Druskininkų miestą, kuris, pasak jo, ribojimų nepajus, tačiau pareigūnai gali stabdyti kai kuriuos automobilius.
„Tai tiesiog būtų papildoma kontrolė, bet ji nebus nukreipta į Lietuvos gyventojus. Pagrindinis tikslas – apsaugoti valstybės sieną ir užtikrinti, kad nebūtų galimybės neteisėtai kirsti jos“, – sakė viceministras.
V.Dmitrijevas pažymėjo, kad priemonių bus imtasi ir apgyvendinimo centruose – siekiant apriboti migrantų bendravimą ir galimus bandymus sukelti neramumus, planuojama riboti interneto ryšį.
„Matome, kad situacija pasienyje ir apgyvendinimo centruose kartais yra susijusi. Siekiant apriboti galimybę tiems asmenims reaguoti ir komunikuoti, mes numatę priemonę – lengviausias būdas turbūt yra internetinio ryšio blokavimas, ir tokias galimybes mūsų institucijos tikrai turi.
Žinoma, jei tai sukeltų nepatogumų mūsų šalies piliečiams, mes reaguosime ir apsiribosime minimaliomis priemonėmis – wifi atjungimu ar iš tam tikrų asmenų telefonų išėmimu“, – aiškino viceministras.
Viešojo saugumo grupės vadovas Darius Domarkas pridūrė, kad pagalba pasienyje gyvenantiems žmonėms tikrai nesustos.
„Tikrai mūsų tikslas, kad pagalba gyventojams nesustotų. <...> Taip pat galbūt šiek tiek tų pajėgumų bus deleguota mūsų pareigūnų sveikatos priežiūrai, jei to prireiktų“, – pažymėjo jis.
V.Dmitrijevas kalbėjo, kad į zonas, kurios priskirtos nepaprastosios padėties teritorijoms, galima patekti tik su asmens dokumentu bei kitais reikalingais dokumentais – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sutartimis, gyvenamosios vietos deklaracija, darbo sutartimis.
„Kartais būna klausimų, ar galima lankyti giminaičius ar tėvus, gyvenančius tose teritorijose. Taip, tokiais atvejais reikės atskiro VSAT leidimo ir turėti dokumentą, įrodantį, kad giminės ten gyvena, kad tas leidimas būtų suteiktas“, – aiškino viceministras.
Visus dažniausiai užduodamus klausimus apie nepaprastąją padėtį taip pat rasite ČIA. VRM atstovai akcentavo, jog šis dokumentas bus nuolat pildomas.
Stengiasi užtikrinti žmogaus teises
Lietuva, nepaisant įvestos nepaprastosios padėties pasienyje ir migrantų apgyvendinimo centuose, daro viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos, sakė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Galbūt kažkam atrodo, kad galimybė komunikuoti mobiliaisiais telefonais, susirašinėti per socialinius tinklus ir t.t. yra kažkoks žmogaus teisių ribojimas, tačiau tai tikrai neribos migrantų, jau esančių apgyvendinimo centruose, galimybių bendrauti su valstybės institucijomis“, – trečiadienį Kapčiamiesčio užkardoje sakė I.Šimonytė.
Pasak jos, su nevyriausybinėmis organizacijomis, advokatais, ar kitais žmonėmis, su kuriais migrantams gali būti svarbu susitikti, jie galės bendrauti gyvai, atvykę į jų apgyvendinimo centrus.
„Aš manau, kad mes darome viską, kad žmogaus teisės būtų užtikrintos, bet reikia suprasti, kad šita situacija yra labai sudėtinga tuo požiūriu, kad čia tarsi nesakyčiau, kad konfliktuoja, bet vienoje vietoje susikerta du tarptautiniai įsipareigojimai. Vienas įsipareigojimas yra saugoti valstybės sieną, kuri taip pat yra ir rytinė Europos Sąjungos siena, įgyvendinti Šengeno sienų kodeksą. Kita vertus, užtikrinti ir žmogaus teises“, – kalbėjo ji.
Vyriausybės vadovė taip pat priminė, kad migrantai gali teisėtai patekti į Lietuvą, pateikiant prieglobsčio prašymus.
„Lietuva tikrai dar yra papildomai numačiusi galimybes pateikti prieglobsčio prašymus tose vietose, kurios iš principo yra saugios žmonėms, kurie dabar bando laužtis į valstybių teritoriją kartais“, – teigė premjerė.
„Tikrai kiekvienas atvejis yra išnagrinėjamas detaliai. Kartais kalbama, kad čia yra generalizavimas, kad mes kažkaip vienu matu matuojame visus žmones, bet reikia labai aiškiai suprasti, kad yra labai aiškios procedūros kiekvieno žmogaus situaciją individualiai įvertinti“, – pridūrė ji.
