Apie situaciją Lenkijos, Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ diskutavo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, buvęs premjeras Saulius Skvernelis ir Seimo narys Tomas Tomilinas.
Svarsto, kad sprendimų reikėjo anksčiau
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad situacija šalia Lietuvos ir Baltarusijos pasienio kol kas yra pakankamai stabili.
„Kol kas tikrai neturiu jokios informacijos, mūsų stebėjimo sistemos, kurios gali stebėti iš oro, dronai, nerodo panašios situacijos, kaip prie Lenkijos pasienio. Bet tai gali būti ir laiko klausimas, negalime to atmesti“, – pažymėjo jis.
Savo ruožtu buvęs premjeras, Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis aiškino, kad sprendimus dėl migrantų krizės suvaldymo reikėjo priimti jau kur kas anksčiau.
„Jeigu į situaciją būtų įsiklausyta dar vasarą, dabar nereikėtų verstis per galvą ir eiti prie tos padėties, prie kurios dar vasarą turėjo eiti. Tos pačios sąlygos buvo ir vasarą – spręsti migracijos krizę prie sienos įvedant nepaprastąją padėtį pasienio ruože ir labai aiškiai, teisėtai daryti tuos veiksmus, kas buvo daroma tokį performansą organizavus, keičiant įstatymus, šaukiant neeilinę sesiją ir viską pavedant daryti Operacijų vadovo sprendimais. Tai tikrai tų problemų mažiau turėtumėme. <...>
Šiandien valstybė pasirinkimo neturi ir tas nutarimo projektas tikrai yra savalaikis ir reikalingas. Toks specialus režimas prie valstybės sienos turi būti įvestas, nes sieną privalome ginti“, – aiškino S.Skvernelis.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius dėstė, jog vienas pagrindinių diktatūrinio Baltarusijos režimo tikslų yra destabilizuoti vidaus padėtį ES pafrontės valstybėse, dirbtinai supriešinant nacionalinio saugumo ir žmogaus teisių stovyklas.
„Ir mūsų visuomenėje yra atskirų grupių ir politikų, kurie tuos akcentus dėlioja skirtingai. Aš pats asmeniškai palaikau nepaprastosios padėties įvedimą, tai leis efektyviau mobilizuoti resursus mūsų sienos gynybai, bet tai yra tik pasekmių sprendimas, o ne pačios priežasties.
Apgręžimų taikoma praktika tikrai efektyviai veikė vasaros mėnesiais, bet iš esmės mes apgręžėme apie 6000 žmonių. Reiškia, kad jie niekur neišvyko – galvojome, kad Baltarusijos viduje bus sprendžiama ta problema, bet akivaizdžiai tai nesuveikė. <...> Šitoje vietoje turi įsijungti labai aktyvus tarptautinis mechanizmas, ir ieškoma sprendimų, kaip tuos žmones iš šito regiono pargabenti į kilmės valstybes“, – aiškino T.V.Raskevičius.
Itin svarbus ir humanitarinės pagalbos klausimas
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko manymu, pasienyje esantys migrantai humanitarinę pagalbą privalo gauti nepriklausomai nuo to, ar šalyje įvesta nepaprastoji padėtis.
„Šiandien Lietuvos pasienyje tą humanitarinės pagalbos poreikį patenkina mūsų pasieniečiai, jei yra poreikis, jie nusiveža tuos žmones ir į užkardą. Bet turime pradėti labai strategiškai galvoti, kas bus, kai prie Lietuvos sienos atsidurs kelių tūkstančių žmonių minia.
Turime pradėti galvoti apie tai, kad galbūt reikės ir kažkokių humanitarinės pagalbos centrų, nes toks rūpinimasis beginkliais žmonėmis, kurie yra tapę to diktatūrinio režimo įkaitais, mus ir skiria nuo to diktatūrinio režimo – mes nesakome, kad žmogus yra mažiau svarbus už valstybės interesus“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.
Pasak jo, didelį nerimą kelia artėjanti žiema, kuri gali lemti ir humanitarinę tragediją.
„Mes praleidome daug laiko diskutuodami, ar moteris su mažamečiu vaiku yra pažeidžiama grupė ar ne, bet turėkime vieną aplinkybę, kad tuoj lauke turėsime -10 ir -15 (laipsnių šalčio, – lrytas.lt). Tai visi tie žmonės, kurie šiuo metu yra pasienio teritorijoje, taps pažeidžiamomis grupėmis, ir reikia jau šiandien pradėti galvoti apie tai, kaip pasienio ruože išvengti humanitarinės tragedijos. Nes gali būti taip, kad mes sėdėsime prie Kūčių stalo, o pasienio miškuose žmonės mirs.
Vienintelis problemos sprendimo būdas yra aktyvi sprendimų paieška paieška, kaip humanitariniais pagrindais tuos žmones evakuoti atgal į kilmės valstybes, ir tą turime daryti ne vieni, o bendradarbiaudami tiek su regiono partneriais, tiek su tarptautinėmis organizacijomis“, – pažymėjo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas T.Tomilinas savo ruožtu sakė, kad reikėtų labai aiškiai suprasti vieną dalyką – A.Lukašenkos režimui nieko nepavyko.
„Tai yra desperacija. Jis veikia trijuose lygmenyse: pirmas planas buvo toks, kad griūtų vyriausybės. Nepavyko absoliučiai – opozicija elgėsi išmintingai, pozicija elgėsi išmintingai. <...> Antras lygmuo – jis norėjo, kad mes pakeistumėme užsienio politiką. Kad būtumėme draugiškesni režimams, pradėtumėme flirtuoti su Le pen pažiūrų asmenimis Vakaruose – nieko panašaus neatsitiko. Vėlgi pralaimėjimas absoliutus.
Trečias dalykas – gąsdinimas tūkstančiais žmonių. Didžiulės 37 milijonų valstybės tūkstančiais žmonių neišgąsdinsi“, – svarstė T.Tomilinas.
Pasak jo, šitoje situacijoje labai svarbu išlaikyti skirtumą nuo paties A.Lukašenkos.
„Mes tokiais netapsime – mūsų politika vis tiek bus humaniška, apgręžimo politikos niekas nekvestionuoja. <...> Netgi apgręžiant žmogų turi būti humanitarinis paketas, žmogus miške turi išgyventi. Situacija su vaikais tikrai yra problematiška – nepriklausomi stebėtojai turi ten būti ir matyti, kas vyksta“, – kalbėjo jis.
Bijoti nereikėtų?
S.Skvernelis svarstė, kad Lenkija režimo taikiniu galėjo tapti ir dėl to, jog šios šalies politikai į migrantų ir sienos saugumo problemą nežiūri vieningai.
„Dabar tai yra išbandymas Lenkijai, kaip ji sugebės atlaikyti, nes šalies viduje yra įvairiausių nuomonių – opozicija pakankamai aktyviai veikia prieš Vyriausybės sprendimus stiprinti sienos pasaugą, daromi įvairiausi žingsniai, kad tai sumenkintų“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Paklaustas, kiek toli A.Lukašenka galėtų eiti, buvęs premjeras pripažino, kad dabar neatmestų jokios versijos.
„Gali būti suteikti ginklai tiems žmonės, kurie yra civiliai, ir gali būti jais pasinaudota arba tokia misija atsiųsta. <...> Lietuvoje kol kas opozicija, manau, tikrai elgiamės išmintingai. Matome krizę, nors ir kritikuojame tam tikrą neryžtingumą, bet pagrindinis naratyvas sutampa – siena turi būti ginama visomis teisėtomis priemonėmis“, – aiškino S.Skvernelis.
Parlamentaras T.Tomilinas pridūrė, kad bijoti nereikėtų, nes Lietuva elgiasi teisingai.
„Mes turime nebijoti, ir tai yra pagrindinis mūsų ginklas prieš Lukašenką. <...> Mes turime apgręžimus, mes juos vykdome, mes juos turime skaičiuoti, turime žinoti, kaip jie vyksta, turime žinoti, kas ten dalyvauja, įgalinti humanitarines organizacijas arba vaiko teises – viskas yra normalu, mes dirbame savo darbą ir turime dirbti taip, kad Lukašenka mums negalėtų priekaištauti“, – aiškino jis.
T.Tomilino manymu, Baltarusijos režimas hibridinį karą pralaimi.
„Mes laimim šitą hibridinį karą – tai yra visų pirma komunikacinis karas. Jeigu jis nori mus išprovokuoti ir išgąsdinti, jam nepavyko. <...> Šitą humanitarinį aspektą mes irgi įveiksime – taisome klaidas, atvirai žiūrime į situaciją ir atvirai sakome tai, ką mes darome, ir tai yra mūsų stiprybė.
Lukašenka yra absoliučioje desperacijoje – jis nežino, ką daryti, ir jis pralaimi“, – aiškino T.Tomilinas.
