„Nuo vidurnakčio, kai įsigaliojo nepaprastosios padėties situacija pasienio ruože ir penkių kilometrų ruože nuo pasienio ruožo ribos, situacija buvo labai rami. Nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai atvykti į Lietuvą, kas visą laiką man, kaip Valstybės sienos apsaugos vadui, šiek tiek kelia nerimą“, – kalbėjo R.Liubajevas.
Anot jo, pirmoji, 10 asmenų grupė buvo sulaikyta iš pat ryto, o naktį didelių migrantų grupių pastebėta nebuvo.
„Mūsų užkardų ruožuose buvo matomos trys neteisėtų migrantų grupės – dvi grupės iki 10 asmenų, ir iki 30 asmenų grupė taip pat buvo prie sienos, bet Baltarusijos Respublikos teritorijoje. Jie nebandė neteisėtai patekti į Lietuvą“, – pranešė VSAT vadas.
Pasirodžius informacijai apie nuo Lenkijos sienos Lietuvos link judančias migrantų grupes, R.Liubajevas teigė, kad judėjimas prie valstybės sienos vyksta.
„Tokių pranešimų yra nuolat. Noriu pasakyti, kad mes taip pat stebime ir socialinius tinklus, turime informaciją iš kitų šaltinių. Tokių duomenų yra daug, judėjimas prie valstybės sienos vyksta.
Net ir čia būdami mūsų pareigūnai girdi sunkiosios technikos garsus Baltarusijos Respublikos teritorijoje, kas gali reikšti, kad sunkvežimiai važiuoja galimai su neteisėtais migrantais. Faktas yra tas, kad neteisėti migrantai yra tikrai gabenami Baltarusijos teisėsaugos institucijų atstovų, ir jie stumiami į Lietuvos Respublikos teritoriją“, – kalbėjo VSAT vadas.
Tuo metu neseniai pasirodžiusios informacijos apie netoli valstybės sienos įkurtą kelių šimtų migrantų stovyklavietę VSAT vadas patvirtinti negalėjo.
„Mes tokių kaimelių nematome. Visą naktį naudojome sraigtasparnius, kurių pagalba buvo stebima situacija Baltarusijos Respublikos pusėje. Mes tokių kaimelių nepastebėjome. Buvo pastebėtos trys grupės, kurios buvo vietoje, buvo degami laužai. Tačiau tokų kaimelių mes nematėme“, – pažymėjo VSAT vadas.
I.Šimonytė: situacija pasienyje rodo, kad Baltarusijos režimui skauda dėl sankcijų
Kapčiamiesčio užkardoje, Lazdijų rajone kartu su VSAT vadu R.Liubajevu trečiadienio rytą apsilankiusi premjerė Ingrida Šimonytė, paklausta, ar pasienyje gyvenantys žmonės turėtų nerimauti dėl padėties už sienos, teigė, jog pagrindo nerimui nėra.
„Vietos gyventojai gyvena tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis jau kurį laiką, nes ekstremali situacija galioja jau kelis mėnesius. Manau, kad čia žmonėms arti pasienio esant tai nėra kažkokia naujiena.
Tai nerimauti, manau, nėra ko, kaip tik raginčiau padėti, pagelbėti pareigūnams, jeigu yra galimybė kažkuo pagelbėti. O geriausia, ką mes galime padaryti, tai netrukdyti pareigūnams dirbti savo darbo“, – pažymėjo premjerė.
I.Šimonytė svarstė, kad šiuo metu stebima situacija Lietuvos ir Lenkijos yra Minsko režimo reakcija į Europos Sąjungos sankcijas, kurios režimui iš tiesų skauda.
Ji taip sakė paklausta, kokios Europos Sąjungos sankcijos padėtų pakeisti Minsko režimo elgesį.
„Manau, kad elgesį visuomet labiausiai keičia tos sankcijos, kurios skauda. Tai manau, kad tų sankcijų, kurios skauda, jau yra nemažai priimta, todėl, kad tai, kas dabar vyksta, yra reakcija į sankcijas“, – trečiadienį Kapčiamiesčio užkardoje sakė Vyriausybės vadovė.
Jos teigimu, dažniausiai režimai neigia sankcijų įtaką.
„Nors paprastai tie režimai mėgsta sakyti, kad sankcijos jiems nieko blogo nedaro ir nieko nekeičia, tačiau jeigu įvertinsite tai, ką kalba propagandistai tų pačių režimų, tai iš tų kalbų labai aiškiai girdėti, kad tai yra spaudimas atšaukti sankcijas, vadinasi, jau dabar priimtos sankcijos gana skaudžiai kerta per ekonomiką, dar nėra įsigaliojusios JAV sankcijos, kurios įsigalios gruodžio pradžioje“, – teigė I. Šimonytė.
„Šiuo konkrečiu atveju sankcijos, kurios skirtos subjektams ir asmenims, dalyvaujantiems ir organizuojantiems šitą migrantų srautą – į Baltarusiją, visų pirma – tikrai yra labai svarbus žingsnis, bet nemanau, kad paskutinis“, – pridūrė ji.
ES šiuo metu svarsto naujas sankcijas Baltarusijai, kad paspaustų Aliaksandro Lukašenkos režimą, kaltinamą neteisėtos migracijos į kaimynines Bendrijai priklausančias šalis organizavimu.
