Pavojaus varpai – nuo Varšuvos iki Vilniaus: kiek tęsis apgaulinga ramybė prieš naują šturmą?

Tūkstančiai nelegalių migrantų šią savaitę apgulė ir atakavo Lenkijos pasienį. Panašiam šturmui ruošiasi ir Lietuva, pirmą kartą po nepriklausomybės atgavimo paskelbusi nepaprastąją padėtį.

Dideli nelegalių migrantų būriai jau kelintą dieną bando jėga prasiveržti per Baltarusijos ir Lenkijos sieną.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Dideli nelegalių migrantų būriai jau kelintą dieną bando jėga prasiveržti per Baltarusijos ir Lenkijos sieną.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Nepaprastoji padėtis įvesta pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 km spinduliu į valstybės gilumą, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Nepaprastoji padėtis įvesta pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 km spinduliu į valstybės gilumą, taip pat migrantų apgyvendinimo vietose.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija esančiame Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelyje buvo pastebėtas įvairių mūsų šalies teisėsaugos tarnybų pareigūnų judėjimas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija esančiame Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelyje buvo pastebėtas įvairių mūsų šalies teisėsaugos tarnybų pareigūnų judėjimas.<br>M.Patašiaus nuotr.
Dideli nelegalių migrantų būriai jau kelintą dieną bando jėga prasiveržti per Baltarusijos ir Lenkijos sieną.<br>AP/Scanpix nuotr.
Dideli nelegalių migrantų būriai jau kelintą dieną bando jėga prasiveržti per Baltarusijos ir Lenkijos sieną.<br>AP/Scanpix nuotr.
Užsieniečių registracijos centre Medininkuose apgyvendinti migrantai pirmadienį reikalavo laisvės, triukšmavo, bandė išversti tvorą, sulaužyti vartus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Užsieniečių registracijos centre Medininkuose apgyvendinti migrantai pirmadienį reikalavo laisvės, triukšmavo, bandė išversti tvorą, sulaužyti vartus.<br>V.Skaraičio nuotr.
Rustamas Liubajevas, Ingrida Šimonytė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Rustamas Liubajevas, Ingrida Šimonytė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija esančiame Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelyje buvo pastebėtas įvairių mūsų šalies teisėsaugos tarnybų pareigūnų judėjimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija esančiame Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelyje buvo pastebėtas įvairių mūsų šalies teisėsaugos tarnybų pareigūnų judėjimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija esančiame Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelyje buvo pastebėtas įvairių mūsų šalies teisėsaugos tarnybų pareigūnų judėjimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį prie sienos su Baltarusija esančiame Lazdijų rajono Kapčiamiesčio miestelyje buvo pastebėtas įvairių mūsų šalies teisėsaugos tarnybų pareigūnų judėjimas.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Migrantai Lenkijos pasienyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai Lenkijos pasienyje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Migrantai Lenkijos pasienyje.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Migrantai Lenkijos pasienyje.<br>REUTERS/Scanpix nuotr.
Migrantai Lenkijos pasienyje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Migrantai Lenkijos pasienyje.<br>TASS/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (11)

Lrytas.lt

2021-11-11 16:12, atnaujinta 2021-11-12 09:00

Lietuvos sieną saugantys pareigūnai trečiadienį iš Baltarusijos pusės girdėjo sunkiosios technikos garsus. Manoma, kad sunkvežimiai sienos link veža neteisėtus migrantus, kurie bet kada gali būti išleisti prie Lietuvos sienos.

Antradienio vakarą Druskininkų apylinkėse nuaidėjo apie dvidešimt šūvių. Šaudyta Baltarusijos pusėje.

„Iki šiol tai buvo vadinama hibridine Baltarusijos ataka. Dar patikslinsiu – vis mažiau hibridinė, vis labiau ataka“, – antradienio vakarą LRT laidoje pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda.

Tą patį vakarą Lietuvoje pirmąkart mėnesiui įvesta nepaprastoji padėtis. Ji prasidėjo trečiadienio vidurnaktį.

Pasieniečiams jau įprastas šurmulys Baltarusijos pusėje tuo metu staiga nurimo.

Nuo vidurnakčio nebuvo nė vieno bandymo neteisėtai patekti į Lietuvą, nors tą pačią parą iki nepaprastosios padėties paskelbimo neteisėtai pereiti sieną bandė net 281 migrantas. Daugiau jų buvo tik rugpjūčio 4-ąją.

Ar ramybė pasienyje apgaulinga? „Man, kaip Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadui, tai šiek tiek kelia nerimą“, – trečiadienį kalbėjo Rustamas Liubajevas.

Visą naktį pasienio zoną VSAT pareigūnai stebėjo iš sraigtasparnio: pamiškėse kai kur degė laužai, bet didelių migrantų sambūrių nepastebėta.

Pirmoji 10 migrantų grupė buvo sulaikyta tik trečiadienio rytą, dar maždaug 30 asmenų grupę pasieniečiai matė prie sienos Baltarusijos teritorijoje, bet jie nebandė patekti į Lietuvą.

Tikisi sienų šturmo

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas trečiadienį bandė prognozuoti tolesnius Baltarusijos veiksmus: „Sprendžiant iš oficialių Baltarusijos ir Rusijos pareiškimų, jau galėčiau spėti, koks tolesnis jų scenarijus.

Jie pareiškė, jog ES turėtų sumokėti, kad tie pabėgėliai, žmonės, kuriuos jie patys atsiveža, turėtų būti grąžinti į jų gimtąsias šalis.

Atrodo, kad jie pakeitė savo veiklos scenarijų.“

A.Anušausko nuomone, Baltarusija migrantus veš prie išorinių ES sienų ir apgyvendins mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis, o vėliau šturmuos Lenkijos, Lietuvos, gal ir Latvijos sienas: „Nepavykus sugrįš atgal, pasipildys naujomis grupėmis.

Visa tai pateiks tarptautinei bendruomenei kaip humanitarinę krizę, nors patys ją ir sukuria.“

Prie šurmulio jau įprato

Trečiadienio rytą pasienio zonoje kartu su R.Liubajevu apsilankė ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Ji tikino, kad vidurnaktį įvesta nepaprastoji padėtis pasienio rajonų gyventojams didelių nepatogumų nesukels: „Vietos gyventojai tokiomis išskirtinėmis aplinkybėmis turi gyventi jau kurį laiką, nes ekstremali situacija galioja jau kelis mėnesius. Manau, kad arti pasienio esantiems žmonėms tai nėra kokia nors naujiena.

Nerimauti, manau, nėra ko, raginčiau padėti pareigūnams, jei yra tokia galimybė, bet geriausia, ką mes galime padaryti, tai netrukdyti jiems dirbti savo darbo.“

Politikai buvo vieningi

Apie tai, kad ekstremalią situaciją jau seniai reikėjo pavadinti nepaprastąja padėtimi, Seime kalbėjo ir valstietis Dainius Gaižauskas: „Poįstatyminiais teisės aktais arba ministrų nutarimais varžomos žmonių teisės mums tikrai dar atsisuks kitu lazdos galu, bet pagaliau mes tą klaidą ištaisėme.

Tik Seimas gali priimti tokius įstatymus ir sprendimus. Šiandien mes pasielgėme kaip tikra teisinė valstybė, priimsime įstatymą Seime kaip parlamentinė valstybė ir galėsime vėliau ginti savo interesus Europos žmogaus teisių teisme.

Visi mūsų veiksmai atitiks mūsų Konstituciją.“

Už nepaprastosios padėties įvedimą antradienį balsavo 122 Seimo nariai.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas ragino per daug nesugriežtinti tvarkos pasienyje ir į šią zoną įsileisti bent humanitarinių organizacijų atstovus: „Jeigu žmonės, kurie yra stovyklose, negalės susisiekti net su tarptautinėmis organizacijomis – Žmogaus teisių biuru, Tarptautine migracijos organizacija, mes sulauksime didžiulės kritikos, todėl reikėtų užtikrinti bent bazinius mūsų valstybės interesus.“

Išklausys migrantų skundų

Nepaprastosios padėties taisyklėse numatyta į Lietuvą patekusiems ir šalyje apgyvendintiems migrantams riboti teisę susirašinėti ir kalbėtis telefonu, tačiau premjerė I.Šimonytė užtikrino, kad šis ribojimas nėra absoliutus: „Galbūt kam nors atrodo, kad draudimas bendrauti mobiliaisiais telefonais, susirašinėti socialiniuose tinkluose yra kažkoks žmogaus teisių ribojimas, tačiau tai tikrai neribos migrantų, jau esančių apgyvendinimo centruose, galimybių bendrauti su valstybės institucijomis.“

Premjerės teigimu, su nevyriausybinėmis organizacijomis, advokatais ar kitų organizacijų atstovais migrantai galės bendrauti gyvai, kai jie atvyks į užsieniečių apgyvendinimo centrus.

Maištavo vienu metu

Mobiliaisiais telefonais migrantai naudojasi itin aktyviai. Iš jų skelbiamų įrašų pasienio pareigūnai gali prognozuoti nelegalių atvykėlių srautus, tačiau baiminamasi, kad jie vieni kitus gali sukurstyti ir sukelti neramumus.

Pirmadienį neramumai buvo kilę net keliose migrantų apgyvendinimo vietose.

Popietę Užsieniečių registracijos centre Medininkuose apgyvendinti migrantai reikalavo laisvės, triukšmavo, bandė išversti tvorą, sulaužyti vartus.

Po kurio laiko triukšmas kilo viename iš penkių sektorių, kuriuose gyvena atvykėlių šeimos. Užsieniečiams nenurimus ir į sektorių įėjus VSAT specialiosios paskirties skyriaus pareigūnams keli užsieniečiai pasipriešino, bandė griebti už pareigūnų ginklų.

Maištautojai buvo raminami ašarinėmis dujomis, septyniems agresyviausiems uždėti antrankiai. Šiems neramumams raminti buvo pasitelktos didelės įvairių tarnybų pajėgos, medikų pagalbos niekam neprireikė.

Tą pačią dieną mažesni neramumai buvo kilę ir užsieniečių apgyvendinimo centruose Pabradėje bei Kybartuose.

Visų telefonų nesurinks

Nuo šiol nepaprastoji padėtis įvesta ir migrantų apgyvendinimo vietose Kybartuose, Medininkuose, Pabradėje, Rukloje ir Vilniuje, Naujininkų rajone.

Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės vadovas Darius Domarkas neatmetė, kad esant būtinybei šiose vietose būtų galima blokuoti telefonų ryšį, tačiau atimti telefonų iš visų migrantų tikrai neplanuojama: „Mes puikiai suprantame, kad telefonų surinkimas gali sukelti neramumus. Tada situacija bus labai rimta. Bus elgiamasi įvertinus visas rizikas.“

Ilsėtis – su dokumentais

Dėl nepatogumų, kuriuos gyventojai gali patirti įvedus nepaprastąją padėtį, bei žmonių informavimo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė tarėsi su pasienyje esančių savivaldybių merais.

Nemažai klausimų sulaukta dėl netoli sienos su Baltarusija esančio Druskininkų kurorto.

Ministerijos atstovai pažadėjo, kad poilsiautojai ir toliau galės lankytis Druskininkuose, tačiau mieste gali padaugėti pareigūnų, jie gali patikrinti kai kuriuos asmenis, transportą, reaguoti į tam tikras situacijas.

Patikrinimai būtų atliekami gavus informacijos, kad gabenami migrantai ar atvažiuoja juos iš Lietuvos norintys išvežti pavežėjai.

Į Druskininkus vykstantiems gyventojams patariama su savimi turėti asmens dokumentus.

Tikrins dokumentus ir mašinas

Nuo trečiadienio vidurnakčio nepaprastoji padėtis įvesta pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų spinduliu į valstybės gilumą. Ji truks iki gruodžio 9-osios vidurnakčio.

Nepaprastoji padėtis įvesta užsieniečių apgyvendinimo vietose ir 200 metrų aplink šias vietas.

Įvedus nepaprastąją padėtį atvykti į pasienio ruožą leidžiama tik turint pasieniečių leidimą. Asmenims, gyvenantiems šiame ruože ir turintiems nekilnojamojo turto, leidimų nereikės, tačiau rekomenduojama turėti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, gyvenamosios vietos deklaracijos pažymėjimą ar nekilnojamojo turto nuosavybės dokumentus.

Patekimas į kitą nepaprastosios situacijos zoną – 5 km atstumu nuo sienos esančią teritoriją – neribojamas. Tačiau šioje zonoje galimi patikrinimai siekiant nustatyti neteisėtų migrantų gabenimą.

Krovininio transporto eismas šioje zonoje neribojamas.

Teritorijoje, kur įvedama nepaprastoji padėtis, draudžiami susirinkimai, skirti asmenų nuomonei reikšti, kiti renginiai leidžiami.

Nepaprastosios padėties laikotarpiu draudžiama keisti gyvenamąją vietą, deklaruojant ją nepaprastosios padėties teritorijoje.

Nepaprastosios padėties metu Lietuvos piliečiams leidžiama išvykti į Baltarusiją, tačiau VSAT sargybos vyresnysis kiekvieną atvejį vertins individualiai.

Siekiant užtikrinti netrukdomą sieną saugančių pareigūnų darbą gyventojams rekomenduojama susilaikyti nuo nebūtinų kelionių.

Baltarusija ir Rusija – išvien

Migrantų krizės pasienyje su ES akivaizdoje Baltarusija yra užsitikrinusi Rusijos paramą. Abi šios šalys dėl įtemptos situacijos vienu balsu kaltina tik Vakarus.

Minsko režimo lyderis A.Lukašenka padėtį telefonu aptarė su Rusijos prezidentu V.Putinu (nuotr.).

A.Lukašenka pareiškė, kad nenori ginkluotos konfrontacijos, tačiau nenusileis ir perspėjo, jog bet koks konfliktas pasienyje įtrauktų ir Baltarusijos sąjungininkę Rusiją: „Neieškome kovos. Nesu beprotis, puikiai suvokiu, kur tai gali nuvesti. Suprantame, žinome savo vietą, bet nesiklaupsime.“

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė M.Zacharova irgi pažėrė propagandos dozę: „Dabar Lenkijos politikams, keikiantiems A.Lukašenką ir kaltinantiems Minską dėl problemų su Irako migrantais, vertėtų prisiminti, kaip Varšuvai ypač aktyviai dalyvaujant buvo sugriautas Irakas. Daugiau nei 2000 lenkų karių įsiveržė į šią suverenią valstybę, kad „įtvirtintų demokratiją“. Kodėl šiandien nepriėmus mažiausiai tiek pat „dėkingų irakiečių“, kurių protėviai nesvajojo apie tokį gyvenimą kurdami savąjį savo šalyje, kol ten neįsiveržė begėdiški demokratizatoriai?“

Baltarusijos užsienio reikalų ministras V.Makejus aiškino: „Migrantų krizę išprovokavo pati ES ir jos valstybės, besiribojančios su Baltarusija.“ Jis teigė, kad Minskas tikisi „abipusės paramos“ iš kaimyninės Rusijos, „įskaitant bendrą atsaką dėl nedraugiškų veiksmų prieš mūsų šalį“.

Rusijos diplomatijos vadovas S.Lavrovas apkaltino Vakarus „antibaltarusiška kampanija“, kurią esą organizavo Vašingtonas ir Europos sąjungininkai, taip pat ir tarptautinės organizacijos, tokios kaip Jungtinės Tautos, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija, Europos Taryba.

Pasak jo, pastangos kovoti su tokiu elgesiu buvo veiksmingos ir Rusija bei Baltarusija glaudžiai derino savo požiūrį.

Lenkijoje – viena ataka po kitos

Tūkstančiai nelegalių migrantų Lenkijos pasienio link pradėjo judėti pirmadienį. Prie sienos patraukė ir didžiulės Lenkijos pareigūnų pajėgos.

Į Lenkiją neįleisti migrantai liko Baltarusijos teritorijoje, tačiau antradienio vakarą kelios dešimtys žmonių ėmė kirsti medžius ir versti juos ant abi šalis skiriančios tvoros. Sugadinę tvorą prie Krinkų ir Bialoviežos kaimų jie kirto sieną.

Lenkijos policija trečiadienį pranešė sulaikiusi per 50 migrantų, nelegaliai kirtusių valstybės sieną iš Baltarusijos teritorijos. Lenkija pranešė, kad iš viso į šalies teritoriją bandė įsiveržti apie 600 migrantų, dėl pagalbos nelegalams sulaikyti trys žmonės, vienas jų – Lietuvos pilietis.

Baltarusija apkaltino lenkų saugumo pajėgas smarkiai sumušus keturis kurdus, bandžiusius kirsti sieną.

Baltarusių paskelbtame vaizdo įraše matyti sieną žyminti tvora, aplink laužus sėdintys migrantai ir keturi veidus besidangstantys vyrai. Keli jų vilkėjo kruvinais drabužiais, o ant vieno rankų buvo matyti žaizdos.

Baltarusijos prezidentas A.Lukašenka reikalavo, kad migrantai būtų įleisti į Lenkiją, nes dauguma jų nori apsistoti ne Lenkijoje, o pasiekti Vokietiją.

Baltarusijos užsienio reikalų ministras V.Makejus užtarimo ėmė ieškoti Maskvoje. Jis apkaltino Europos Sąjungą provokuojant migrantų krizę pasienyje ir pareiškė, kad Minskas siekia tam surasti bendrą atsaką kartu su Rusija.

Kad migrantų krizė – Maskvos planas, dar antradienį pareiškė Lenkijos premjeras M.Morawieckis. Jis kalbėjo, kad Rusijos prezidentas V.Putinas surežisavo dar neregėtą migrantų, mėginančių nelegaliai patekti į Lenkiją iš Baltarusijos, bangą ir pavadino tai ataka, galinčia destabilizuoti ES.

Kremlius Lenkijos premjero žodžius, esą Rusija yra atsakinga už šią situaciją, pavadino absoliučiai neatsakingais ir nepriimtinais.

Nors Rusija ir kratosi atsakomybės dėl migrantų krizės, kuo greičiau ją spręsti V.Putiną trečiadienį paragino ir kadenciją baigianti Vokietijos kanclerė A.Merkel.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.