Seime – pageidavimų koncertas: parlamentarai atvertė sąrašus, kam ir kur siūlo skirti papildomų pinigų

Seime – politinių audrų sezonas: artėjant kitų metų biudžeto projekto svarstymui valdančiosios koalicijos gretose jau kilo šurmulys dėl Kaimo reikalų komiteto užmojų.

Seimas.<br>T.Bauro nuotr.
Seimas.<br>T.Bauro nuotr.
Pinigai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Pinigai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Saulius Skvernelis, Vytautas Mitalas<br>V.Skaraičio nuotr.
Saulius Skvernelis, Vytautas Mitalas<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Vytautas Mitalas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktoras Pranckietis<br>V.Skaraičio nuotr.
Viktoras Pranckietis<br>V.Skaraičio nuotr.
Valdančiojoje koalicijoje kilo ginčų, ar protinga skirti papildomai pinigų žvyrkeliams tvarkyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Valdančiojoje koalicijoje kilo ginčų, ar protinga skirti papildomai pinigų žvyrkeliams tvarkyti.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Nov 11, 2021, 9:23 AM, atnaujinta Nov 11, 2021, 11:25 AM

Valdančiosios liberalų frakcijos atstovo Viktoro Pranckiečio vadovaujamas Kaimo reikalų komitetas apsisprendė, kad Vyriausybė turėtų papildomai sukrapštyti 158 mln. eurų, iš jų 110 mln. eurų – žvyrkeliams tvarkyti. Daugiau pinigų prašoma ir kitoms reikmėms.

Tokie užmojai jau stojo skersai gerklės Vyriausybei.

Kalbama, kad Seimo komiteto sprendimas valdančiuosius suerzino net labiau nei atviras V.Pranckiečio raginimas pakeisti žemdirbiams neįtinkantį žemės ūkio ministrą Kęstutį Navicką.

Tikisi, kad ateis į protą

Valdančiosios daugumos ir opozicijos atstovai komitete balsuojant dėl papildomų milijonų buvo vieningi.

Prieštaravo vienintelis konservatorius Andrius Vyšniauskas.

Politikas apgailestavo dėl tokio kolegų solidarumo ir vylėsi, kad tai nepasikartos Vyriausybei grąžinus pataisytą biudžeto projektą.

Konservatorius taip pat tikisi, kad ir per galutinį balsavimą Seime valdantiesiems užteks drąsos ir politinės valios atmesti šį ar panašius populistinius siūlymus.

Vis dėlto politikas nemano, kad šis komiteto sprendimas rodo ypatingą nuomonių išsiskyrimą tarp valdančiųjų.

„Panašių siūlymų jau pateikė ir kiti komitetai. Jų būna visuomet, tai nenaujas žanras Seime.

Suprantu kai kurių Seimo narių, ypač išrinktų kaimiškosiose apygardose, norą už biudžeto pinigus sutvarkyti kokį nors rajono keliuką ir prieš rinkimus pasigirti nuveiktais darbais.

Bet jei norime 100 mln. eurų didinti finansavimą žvyrkeliams, reikia iš ko nors atimti. Tikrai nenorėčiau, kad būtų atimama iš mokytojų, gydytojų ar pensininkų. O kito kelio tiesiog nėra“, – kalbėjo A.Vyšniauskas.

Be to, anot konservatoriaus, nesolidu reikalauti papildomų lėšų žvyrkeliams, kai kitąmet jiems tvarkyti ir taip esą skiriama rekordinė suma, – kai kurioms savivaldybėms finansavimas keliams padidės net 30 procentų.

Suma – ne iš dangaus

Bet V.Pranckietis atkirto, kad pats A.Vyšniauskas jau esą ne pirmą kartą su savo išskirtine pozicija komitete atsiduria opozicijoje.

Buvęs Seimo pirmininkas priminė, kad siūlymas skirti daugiau lėšų žvyrkeliams susijęs su pavasarį parlamente priimta rezoliucija, kurią pasirašė ir opozicijos, ir valdančiųjų atstovai. Tiesa, vėliau kai kurie jų savo parašus atsiėmė.

„Visi pripažįsta, kad žvyrkeliai yra problema.

Bet kai reikia ją spręsti, atsiranda noras balsuoti miestietiškai“, – priekaištavo V.Pranckietis.

Jis pripažino, kad papildomai prašomų 110 mln. eurų žvyrkeliams galbūt net nepavyktų panaudoti, bet esą svarbu parodyti, kad problemą siekiama spręsti: „Ta suma atsirado ne iš dangaus. Toks yra realus poreikis.“

V.Pranckietis nesiėmė prognozuoti, koks gali būti Vyriausybės sprendimas ir ar komitetas palaikys biudžetą, jei jame neatsispindės valdančiųjų nepasitenkinimą sukėlęs siūlymas: „Ne Vyriausybė tvirtins ar netvirtins biudžetą, o Seimas.

Dabar jau Biudžeto ir finansų komiteto reikalas subalansuoti biudžetą ir nustatyti prioritetus.“

Prašo, nors atsakymą žino

Kitokios nuomonės nei A.Vyšniauskas laikosi ir Kaimo reikalų komitetui priklausantis konservatorius Jonas Gudauskas.

Tiesa, už papildomus milijonus balsavęs parlamentaras pripažino, kad vargu ar Vyriausybė skirs prašomus pinigus: „Suprantame, kad tiek lėšų Vyriausybė tikrai neras, galbūt net kiltų problemų jas panaudojant, bet žvyrkelių problema yra ir ją reikia spręsti. O norint spręsti reikia ieškoti finansavimo.“

J.Gudauskas neigė sulaukęs kolegų priekaištų dėl savo balsavimo ir nemano, kad tokiu elgesiu gali užrūstinti Vyriausybę: „Esu išrinktas regione, kur žvyrkelių problema labai aktuali, ir siekiu į tai atkreipti dėmesį.“

Šūvis garsus, bet pro šalį

Kaip į Kaimo reikalų komiteto akibrokštą reagavo Biudžeto ir finansų komitetui vadovaujantis konservatorius Mykolas Majauskas? Ar gerais norais grįstas kelias nenuves valdančiųjų į dar vieną konfliktą?

Į tai M.Majauskas atsakė remdamasis šią savaitę pristatytomis Valstybės kontrolės išvadomis: „Šiose išvadose teigiama, kad jau šiandien didelė dalis biudžeto išlaidų nėra padengtos tvariomis pajamomis, todėl apie papildomas išlaidas vertėtų kalbėti itin atsargiai.“

Kritiškai planus pūsti biudžeto išlaidas žvyrkeliams ir žemės ūkiui vertino ir Vytautas Mitalas, kurio atstovaujama Laisvės partija kontroliuoja Susisiekimo ministeriją: „Užmojis toks platus, o šūvis toks netaiklus, kad nemanau, jog tam bus pritarta.“

Pasak „laisviečio“, atlikus reformą kitąmet kelių priežiūros finansavimas bus geresnis – pinigus skirstys nebe ministerija, jie keliaus tiesiai į atskiras savivaldybes. Be to, kelių infrastruktūrai gerinti planuojama skirti beveik pusę milijardo eurų daugiau nei šiemet.

V.Mitalas skeptiškai vertino ir Kaimo reikalų komiteto siūlymus didinti išlaidas žemės ūkiui: „Valstybės ir Europos Sąjungos parama žemės ūkiui, žemdirbiams jau ir taip gana dosni.

Jei kam ir reikėtų skirti papildomai pinigų, tai didelę grąžą duodantiems dalykams – švietimui ir investicijoms, o ne kaimo plėtrai ir regionams.“

Prognozuoja karštą metą

V.Mitalas atviravo lygiai taip pat nesuprantantis kai kurių valdančiosios daugumos atstovų keliamų reikalavimų iš posto verčiamam žemės ūkio ministrui K.Navickui: „Tai rodo, kad šioje vietoje temperatūra kaista.“

Laisvės partijos atstovas prognozavo, kad ir biudžeto svarstymą Seime šįkart lydės didžiulė įtampa.

„Tokie pasiūlymai, kokius pateikė ir Kaimo reikalų komitetas, rodo, kad prieš Kalėdas mūsų laukia ypač sunkus procesas.

Jau dabar matyti, kad Seimo nariai, netgi priklausantys valdančiajai koalicijai, labai skirtingai įsivaizduoja, kuria kryptimi Lietuva turi eiti.

Yra grupė Seimo narių, kurie mano, kad papildomai pinigų reikia einamosioms išlaidoms, žvyrkeliams ar panašiai.

Ir yra kita grupė, kuri įsitikinusi, kad daugiau investicijų reikia į aukštąją pridėtinę vertę kuriančius dalykus.

Tarp šių grupių yra didelė takoskyra, o pinigų yra tiek, kiek yra. Jau ir taip per stebuklą šiemet pavyko sumažinti planuojamą deficitą ir fiskalinės drausmės turime laikytis, nes amžinai ateities ir vaikų sąskaita gyventi negalėsime.

Bet įvairios šimtamilijoninės iniciatyvos laidoja tokias viltis“, – kalbėjo „laisvietis“.

Dosnūs siekia būti ir valdantieji, ir opozicija

Jeigu būtų nutarta pritarti visiems iki šiol pateiktiems Seimo narių pasiūlymams, papildomai Vyriausybei reikėtų surasti beveik 276 mln. eurų.

Antai buvusi Trakų merė liberalė Edita Rudelienė mano, kad itin svarbu istorinės Lietuvos sostinės pėsčiųjų takai ar gimnazijų rekonstrukcija. Ji pateikė siūlymų, kurie biudžetui atsieitų beveik 1,5 mln. eurų.

Dzūkijos apygardoje išrinktas liberalas Juozas Baublys prašo 1,5 mln. eurų skirti Varėnos poliklinikos ir ligoninės remontui, taip pat 50 tūkst. eurų „Ąžuolo“ gimnazijai.

Dar vienas liberalas Andrius Bagdonas kartu su Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariu Luku Savicku siekia, kad 5 mln. eurų būtų skirta turizmo infrastruktūrai plėtoti ir tokia pat suma nuo COVID-19 nukentėjusiam turizmo sektoriui gaivinti.

Regionų frakcijos narys Andrius Palionis siekia, kad šios partijos lyderio Jono Pinskaus sutuoktinės Živilės Pinskuvienės vadovaujamam Širvintų rajonui papildomai būtų atriekta beveik 9 mln. eurų, – muziejui, mokykloms, darželiui, pėsčiųjų takui.

Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Zigmantas Balčytis Šilutės krašto keliams, kultūros ir pramogų centrui, sporto kompleksui ir kitiems objektams bando išrūpinti daugiau nei 5 mln. eurų.

Konservatorių atstovė Jurgita Sejonienė paprašė per 300 tūkst. eurų skirti Ukmergės ligoninei, o 3,3 mln. eurų – Vilniaus universiteto Santaros klinikoms.

Įvairių siūlymų pateikė ir valstiečiai. Pavyzdžiui, Gintautas Kindurys norėtų, kad Švenčionėliuose atsirastų moderni arena, kuriai iš pradžių biudžete reikėtų numatyti 551 tūkst. eurų.

Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Antanas Matulas beveik 1,2 mln. eurų bando išrūpinti Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos darbuotojų atlyginimams.

Bene dosniausią siūlymą pateikė Saulius Skvernelis. Jis iš biudžeto prašo skirti 12 mln. eurų Šventosios uosto rekonstrukcijai, taip pat kartu su Algirdu Stončaičiu 200 tūkst. eurų prašo skirti Šilutės bažnyčios remontui.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.