„Atsirado daugiau pareigūnų pasienio ruožuose, todėl nepaprastoji padėtis iš tiesų ramina žmones. Gyventojai supranta, kad tai dėl saugumo, o jeigu kyla klausimų, mes stengiamės padėti“, – teigė Vilniaus rajono savivaldybės merė Marija Rekst bei pridūrė, kad Vilniaus rajono savivaldybėje situaciją palengvino ir išankstinis pasiruošimas.
„Rugpjūčio mėnesį sužinojome dėl migrantų apgyvendinimo, tuomet susitikome su žmonėmis, po namus nešiojome lankstinukus su visa reikiama informacija. (...). Tai gyventojai jau žinojo apie situaciją, padarėme gerą įdirbį“, – sakė M. Rekst.
Anot jos, suprasdami situaciją, prie sienos gyvenantys piliečiai nesipiktina ir dėl esamų ribojimų.
„Žmonės žino, kad reikia dokumentų, pripratę pasienio ruože juos turėti su savimi ir nesipiktindami visada parodo. Yra ramu, bet bijoma, kas gali atsitikti ateityje“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės merė.
M. Rekst antrina ir Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė, kurios teigimu, įvedus nepaprastąją padėtį gyventojai prie pasienio ruožo jaučiasi saugiau.
„Mano turimomis žiniomis, situacija yra stabili ir gyventojai jaučiasi saugiai. Tikimės, kad situacija ir toliau išliks tokia, kokia yra“, – Eltai sakė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.
A. Miškinienės nuomone, gyventojai baimę jautė neturėdami visos reikalingos informacijos. Dabar, anot merės, nerimaujantys asmenys gauna atsakymus į visus rūpimus klausimus.
„Baimė buvo pačiomis pirmosiomis dienomis, ypač sudėtinga buvo nepaprastosios padėties įvedimo dieną. Nuo ankstyvo ryto iki tol, kol buvo priimtas sprendimas, buvo įvairių interpretacijų. Nežinojome nei kokioje teritorijoje, nei kokie reikalavimai ar draudimai bus nustatomi. Dabar, kai kone visi atsakymai į klausimus yra žinomi, žmonės bijo mažiau ir supranta, kad sprendimas buvo priimtas, kad jie liktų saugūs“, – kalbėjo A. Miškinienė.
Ignalinos rajono mero Justo Rasiko teigimu, analogiškai jaučiasi ir jo vadovaujamo rajono gyventojai. Anot jo, situacija Ignalinos pasienio ruože yra stabili, tačiau baimę kelia ne migrantų srautai, o neprognozuojami kaimyninių šalių veiksmai.
„Situacija stabili, kol kas didelių nepatogumų nepatiriame. Visi naudojasi savo asmens dokumentais ir patenka ten, kur reikia. Pačią pirmąją dieną po nepaprastosios padėties įvedimo trūko informacijos, gyventojai klausė, kaip gali nuvykti į darbą, ar bus blokuojamas telefonų ryšys ir panašiai, į šiuos klausimus jau yra pateikti atsakymai. Nors ir saugiau, dabar kelia baimę tas nežinomumas, neprognozuojamos kaimynės šalys, o ne patys migrantai, su kuriais ir taip buvome susidūrę“, – sakė J. Rasikas.
Meras neslepia, kad šiuo metu Ignalinos savivaldybei nėra lengva atlaikyti visus sunkumus.
„Iššūkiai dabar tiesiog dubliuojasi. Yra ir migracija, ir pandemija, mes jau ilgą laiką kovojame su dvigubu priešu. Sudėtinga tokioms mažoms savivaldybėms atsilaikyti. Žiūrint į mediciną, visi specialistai pavargę ir niekas nenori dar didesnių iššūkių, bet bandome prisitaikyti prie visos situacijos“, – pridūrė Ignalinos meras.
ELTA primena, kad nuo lapkričio 10 dienos vidurnakčio pasienio ruože su Baltarusija, 5 kilometrus nuo jo bei neteisėtų migrantų apgyvendinimo objektuose buvo įvesta nepaprastoji padėtis. Nepaprastoji padėtis įvesta mėnesiui.
Į pasienio ruožą norintys atvykti gyventojai iš kitų miestų turi pateikti Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) išduotus leidimus. Vidaus reikalų viceministras Vitalijus Dmitrijevas paragino asmenis, gyvenančius teritorijose, kuriose įvesta nepaprastoji padėtis, būti pasiruošusius asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus bei gyvenamosios vietos deklaraciją.
