Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ diskutavo sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė, Vilniaus universiteto Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas, Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius ir Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis.
Sustiprinančioji dozė – būtina
Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė kalbėjo, kad šiuo metu privalomai testuojasi apie 30 tūkstančių gyventojų, testus jie turi atlikti po 3-4 kartus per mėnesį.
Pasak jos, dabar atsakomybė už testavimo išlaidas teks pačiai darbovietei. Viceministrė pridūrė, jog greitieji testai paprastai kainuoja nuo 2 iki 7 eurų, o PGR testo kaina svyruoja nuo 16 iki 20 eurų. Vis tik kai kuriose privačiose įstaigose testo kaina gali viršyti ir 50 eurų.
„Tai bus kiekvienos darbovietės sprendimas. Jei nekompensuos darbdavys, tai yra fizinio asmens, darbuotojo atsakomybė atlikti testą. Jei ateitų patikra ir tai nebūtų atlikta, pažeidimas keliautų jau juridiniam asmeniui – vadovui. Bet tikėtina, kad ir vadovai turėtų būti suinteresuoti, kad visi darbuotojai tikrintųsi reguliariai“, – pažymėjo A.Bilotienė-Motiejūnienė.
Vyriausybė taip pat nusprendė, kad nuo gruodžio 1-osios kaukes klasėse turės dėvėti ir pradinukai. Viceministrės teigimu, moksleivių tėvai patys apsaugos priemonių pirkti neturės – tuo pasirūpins savivaldybės. Pažymima, jog nuo gruodžio 28-osios galimybių paso reikės ir vaikams nuo 12 metų.
„Vaikai, kaip mes žinome, ir vakcinuoti, ir ne, serga, jie daugiau platina negu sudėtingai serga, ir kartu jie daugiau savarankiškai keliauja, nebūtinai tik su tėvais ar draugais. Tai tam, kad suvienodintumėme sąlygas mobilių jaunų žmonių, atitinkamai to reikalaujame“, – pažymėjo viceministrė.
Pasak A.Bilotienės-Motiejūnienės, visos šios priemonės priimamos tam, kad nereikėtų skelbti griežto karantino.
Ji taip pat tvirtino, kad trečiąja doze bus galima skiepytis jau po 4 mėnesių, tačiau suskubti kol kas reikia ne visiems.
„Matome, kad po 4 mėnesių pradeda mažėti antikūnų skaičius. Tai pirmiausia turėtų kreiptis ne patys jauniausi, sveikiausi žmonės, o tie, kurie turi viršsvorį, gretutines ligas, neabejotinai tariasi su šeimos gydytoju. Kiekvienas žmogus yra individas ir jo yra labai skirtinga sveikatos istorija. Jeigu yra klausimų, geriau klausti“, – kalbėjo viceministrė.
COVID-19 mirčių statistikoje atsispindi ir tai, jog nuo šios ligos kartais miršta ir pilnai paskiepyti žmonės. Vilniaus universiteto Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai Valdas Pečeliūnas, komentuodamas mirčių statistiką atkreipė dėmesį, jog pasiskiepiję žmonės miršta dėl gana logiškos priežasties.
„Žmonės, kurie turi rimtų rizikos faktorių, jų motyvacija vakcinuotis buvo didžiausia, ir jie buvo vakcinuoti pirmiausiai. Atitinkamai tų žmonių populiacijai vakcinacijos efektas jau yra gerokai išblėsęs, ir, deja, taip ir buvo prognozuota.
Dabar tiesiog akivaizdu, kad mirčių tarp tų žmonių, kurie buvo vakcinuoti labai seniai, jų bus daugiau, bet tai jokiu būdu nereiškia, kad vakcinos neveikia. Jos tikrai veikia, bet šiandien absoliučiai aišku, kad reikalingas stiprinančiosios dozės suleidimas“, – pabrėžė V.Pečeliūnas.
Supranta ne visus valdžios sprendimus
Praėjusią savaitę pranešta ir apie sukurtus vaistus nuo COVID-19 – specialisto teigimu, tai itin pozityvi žinia.
„Mes tikrai tikimės labai daug iš šitų vaistų, bet kartu suprantame, kad vakcinacijos mes negalime pakeisti. Bet tai neabejotinai gali padėti žmonėms, kurie suserga anksti, skyrus vieną ar kitą vaistą“, – aiškino V.Pačeliūnas.
Jis pridūrė, kad, nors dėl šių vaistų atliekami moksliniai tyrimai gali kiek kitaip atsispindėti realiame gyvenime, tai vis tiek yra labai gera žinia tiems, kurie nesiskiepija, ar kurių imunitetas blėsta sparčiau.
Santaros klinikų direktoriaus pavaduotojas medicinai sakė, kad visi naujausi su COVID-19 valdymu susiję sprendimai jam atrodo labai logiški.
„Iš esmės visus pakeitimus pavadinčiau vienu žodžiu – logiškais. Kaukių dėvėjimas mokyklose daugelyje šalių yra visiška norma, tiesiog dėl kažkokių baimių, kad kažkas piktinsis, ilgą laiką tas buvo atidedama. Arba dėl medicininių kaukių ir respiratorių dėvėjimo – tai yra absoliučiai senos žinios, tą reikėjo tiesiog vieną kartą padaryti.
Kitas sprendimas, apie kurį galbūt mažiau kalbama, bet kuris yra labai rimtas – galimybių paso ribotas galiojimo laikas po pirminės vakcinacijos. Mano galva, tai dar vienas logiškas ir progresyvus žingsnis, kuris biologiškai ir mediciniškai yra pateisinamas“, – komentavo V.Pečeliūnas.
Pasaulio sveikatos organizacijos specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis pritarė, kad dalis sprendimų galėjo būti priimti ir anksčiau, valdantiesiems jis negaili ir kritikos.
„Šiuo atveju turbūt gaila, kad Lietuvoje nėra pateikta labai aiški informacija, kad yra keturi scenarijai, kurie priklauso nuo užsikrėtimų skaičiaus, nuo konkrečių užsikrėtimų konkrečioje teritorijoje, ir taip toliau. Šiuo atveju visuomenė turi būti iš anksto informuota, kad pagal prognozuojamą pandemijos kreivę bus įvedamos papildomos arba griežtesnės apsaugos priemonės – tai būtų logiška.
O ne tai, kad staiga Vyriausybė nusprendė kažką įvesti. Tai turėtų būti bendras interesas visoje tautoje – jei bangos skaičiai kyla, vadinasi, priemonės turi būti griežčiau įvedamos“, – svarstė V.Andriukaitis.
Jis skeptiškai vertina ir sprendimą dėl mokamų testų, argumentuodamas tuo, jog tai prieštarauja Europos Sąjungos direktyvoms.
„Yra ES direktyvos, kurių viena kalba labai aiškiai – darbuotojas jokiu būdu negali būti verčiamas užmokėti už testus. Tai šiuo atveju prezidentas elgėsi teisiškai teisingai. Gaila, kad valdžia irgi nepriima sprendimo, kuriose profesijose būtų privalomas vakcinavimas – turėtų būti profesijų sąrašai ir aiškiai pasakyta, nes jeigu tai yra teisiškai sureglamentuota, kyla privalomos pasekmės. <...>
Jeigu mes tvirtiname, kad paliekame savanoriškumo principą, tai klausimas, kokiu būdu jūs norite vienus diskriminuoti prieš kitus? <...> Turi būti priemonių paketai, kurie galėtų siūlyti, kad, jeigu jau laikomės savarankiškumo, žmonės darytų tą ir tą, arba tada nustatykite teisiškai vienodai reikalavimus. <...>
Ar adekvatu reikalauti mokėti už testą, kai direktyva to neleidžia? Mes gi kuriame visiškai keistą situaciją, nekreipiame dėmesio į teisinės valstybės principą“, – pažymėjo politikas.
Karantine šiuo metu gyvenančios Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas Rolandas Žalnierius pasakojo, kad Latvijos vakcinacijos rodiklis prieš paskelbtą karantiną buvo apie 48 proc., tačiau dabar pavyko jį pakelti – šiuo metu pasiskiepijo jau apie 60 proc. latvių.
„Kol kas viskas yra ramu, kai karantinas, bet nuo lapkričio 15 dienos vėl privilegijos bus suteiktos pasiskiepijusiems ir turintiems galimybių pasus. <...> Jeigu turėsi skiepą įrodantį dokumentą tai viskas tęsis, o tie, kurie neturės, negalės ir dirbti, žinoma, susitarimo būdu“, – sitauciją kaimyninėje valstybėje komentavo R.Žalnierius.
Pasak jo, Latvijoje žmonės vangiau skiepijasi ir dėl to, kad didelę dalį gyventojų sudaro neteisingą informaciją gaunantys rusakalbiai.
„Latvijoje yra labai daug radijo ir televizijos, kuriuos transliuoja Rusija. Apklausomis išsiaiškinta, kad poveikis buvo tikrai nemažas, kad reikia laukti iš Rusijos „Sputnik“ vakcinos, kuri bus tikriausiai geriausia ir jos užteks vienos. Pradžioje galvojome, kad tai yra tik blefas, bet pasirodo, kad tarp rusakalbių tai labai plačiai nuaidėjo. <...>
Išsiaiškinome, kad didelė dalis rusakalbių labai sunkiai priima reikalavimus, kuriuos pateikia Latvijos Vyriausybė“, – kalbėjo Latvijos lietuvių bendruomenės pirmininkas.
