Aptarė padėtį prie ES sienų
Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Baltijos šalių prezidentais teigė, jog kaimynų ir sąjungininkų vienybė dabar yra kaip niekad svarbi tiek Lietuvai, tiek visai Europos Sąjungai.
„Šiandien su Latvijos ir Estijos prezidentais priėmėme bendrą pareiškimą dėl padėties prie Europos Sąjungos išorės sienos su Baltarusija, kuriame išreiškėme palaikymą Lenkijai ir visišką solidarumą su ja“, – pranešė šalies vadovas.
G.Nausėda aiškino, jog Lietuva yra pasirengusi palaikyti Lenkijos sprendimą aktyvuoti 4-ąjį NATO straipsnį, jeigu to prireiktų.
Pasak jo, nerimą kelia ir „visiška karinė Baltarusijos integracija į Rusijos karinę sistemą“.
„NATO turėtų koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, ypač, kai kalbame apie regioną, kuris ribojasi su Baltarusija“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Jei padėtis dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad bet kuriuo metu gali būti prašoma konsultacijų pagal ketvirtą NATO straipsnį. Tą gali daryti bet kuri sąjungininkė, kai manoma, kad kyla grėsmė jos saugumui ar teritoriniam vientisumui“, – sakė prezidentas.
Tam pritarė ir Latvijos lyderis Egilas Levitas.
„Lukašenkos režimą gina Rusija, kuri planuoja arba bent jau patvirtina tai, kas vyksta pasienyje. Kadangi yra pasikeitusi reali situacija, tai NATO privalo į tai reaguoti ir atitinkamai parengti planus ir priderinti prie realios situacijos. Manau, kad mes aktyviai bendradarbiausime NATO rėmuose, kad šį klausimą galėtumėme plėtoti į priekį“, – kalbėjo Latvijos prezidentas.
Pasak jo, šią situaciją šalių lyderiai aptarė ir su Lenkijos prezidentu A.Duda.
„Turiu pasakyti, kad visi buvome vieningos nuomonės – ši siena turi būti apsaugota ir ji bus apsaugota“, – tvirtino E.Levitas.
Pasak G.Nausėdos, pirmadienį jį pasiekė ir Europos Komisijos (EK) vadovės Ursulos von der Leyen žinutė, kurioje ši informavo apie ES pasirengimą imtis veiksmų, aktyviau kalbėtis su migrantų kilmės šalims, plėsti sankcijas Baltarusijos režimui.
„Fizinio barjero klausimas vis dar išlieka atviras, tačiau tikiu, kad keičiantis situacijai, keisis ir pozicija“, – pridūrė šalies vadovas.
Estijos prezidentas Alaras Karisas teigė, jog A.Lukašenka „žaidžia su žmonėmis ir verčia juos į spąstus pasienyje“.
„Labai svarbu, kad Baltarusija pasiūlytų pakankamą apsaugą savo šalį pasiekusiems žmonėms, ir kad žmonės, kurie neturi teisinio pagrindo pasilikti, galėtų saugiai grįžti į savo šalį“, – teigė A.Karisas.
Ragina EK imtis migracijos politikos pokyčių
Pirmadienį Gitano Nausėdos, Egilo Levito ir Alaro Kariso pasirašytoje trijų šalių deklaracijoje raginama ne tik teikti „pasiūlymus dėl būtinų ES migracijos ir prieglobsčio politikos teisinės sistemos pakeitimų“, bet ir užtikrinti „tinkamą ES finansinę paramą fizinės infrastruktūros statybai“.
Baltijos šalių lyderiai dar kartą pasmerkė Baltarusijos režimo veiksmus, kuriais migrantai naudojami politiniais tikslais, taip pat pakvietė ES ir NATO vadovus dėti „daugiau diplomatinių pastangų nelegalios migracijos kilmės šalyse“.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentai teigė esantys susirūpinę dėl „Baltarusijoje esančių migrantų, kurie verčiami pažeisti Europos Sąjungos sieną, žmogaus teisių ir saugumo“, todėl ragina Baltarusijos prezidentą Aliaksandrą Lukašenką ir jo režimą „laikyti atsakingą už prekybą žmonėmis“.
„(Prezidentai ragina – BNS) visas atitinkamas tarptautines organizacijas aktyviai įsitraukti sprendžiant A. Lukašenkos režimo sukeltą situaciją. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba reagavo į esamą rimtą padėtį bei ją įvertino, todėl raginame JT Žmogaus teisių tarybą, JT vyriausiąjį pabėgėlių reikalų komisarą ir Tarptautinę migracijos organizaciją imtis konkrečių veiksmų“, – teigiama pareiškime.
Jie taip pat išreiškė dėkingumą ES institucijoms ir Vakarų šalims „už paramą šios hibridinės atakos metu“.
„Vertiname NATO sąjungininkių solidarumą ir paramą dėl to, kad jos išlieka budrios ir siekia užkirsti kelią tolesniam padėties eskalavimui ir galimoms Baltarusijos režimo provokacijoms toliau instrumentalizuojant nelegalią migraciją, bei dėl to, kad jos stebi poveikį Aljanso saugumui“, – nurodoma dokumente.
Be kita ko, lyderiai išreiškė pasirengimą toliau remti Baltarusijos pilietinę visuomenę.
