Partnerystės įstatymas – ne naujovė, o valstybės skola: palaikė ir kunigas, akcentavęs, kad svarbiausia yra meilė

Trečiadienį Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) rengė diskusiją „Su(si)tarimo link. Kada pripažinsime LGBT asmenų lygiateisiškumą?“ Vienas iš pokalbio dalyvių Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) specialusis pasiuntinys Europos regionui Vytenis Andriukaitis sakė nesuprantantis, kodėl politikai vis dar yra linkę išskirti LGBTQ+ bendruomenės narius iš visuomenės.

„Kaunas pride“ eitynės<br>T.Bauro nuotr.
„Kaunas pride“ eitynės<br>T.Bauro nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Vytenis Andriukaitis<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Nov 18, 2021, 6:30 PM, atnaujinta Nov 18, 2021, 6:31 PM

„Heteroseksualūs ir homoseksualūs žmonės yra dvi žmonių grupės turinčios kitokį lytiškumą. Meilė, šeima, žmogaus teisės – čia yra visa esmė.

Socialdemokratai, jei jūs esate už visų žmonių visas teises, laisves ir empatiją bei toleranciją, tai jūs mūsų gretose ir esat būtent tokie. Aš nesuprantu kitokios socialdemokratijos, tiesiog kitokios jos nėra“, – diskusijoje svarstė V. Andriukaitis.

PSO specialusis pasiuntinys taip pat atkreipė dėmesį partnerystės įstatymas yra ne naujovė, o valstybės skola, nes procesas buvo pradėtas jau anksčiau.

„Čia yra mūsų valstybės teisinė skola, nes civiliniam kodekse dar praeitoje kadencijoje buvo priimta, kad tokių asmenų teises turi sureguliuoti partnerystės įstatymas, o jo kaip nėra, taip nėra“, – sakė V.Andriukaitis.

Diskusijoje taip pat dalyvavęs kunigas, pranciškonas Julius Sasnauskas taip pat išsakė panašias mintis dėl šeimos sampratos. Kunigo teigimu šeimoje svarbiausia yra meilė, o ne tai, kokia yra jos sudėtis.

„Konstitucijos straipsnis, kur apibrėžta šeima, atrodo, neprieštarauja, kad šeima būtų visokia. (...) Aš kartoju, kad mane patį užaugino trys moterys. (...) Aš nesuprantu, kur čia yra sunkumas pavadint du vyrus arba dvi moteris, mylinčius vienas kitą, pavadinti šeima.

Nieko švenčiau ir svarbiau gyvenime už teisę mylėti nėra, ar tu esi tikintis, ar netikintis. Jei mes dėl to nurašom ir smerkiam žmones tai aš nežinau, kokia mes visuomenė“, – sakė J.Sasnauskas.

Kunigas pastebėjo, kad viešojoje erdvėje populiarus tradicinės šeimos gynėjų vaizdinys čia yra netinkamas. Anot jo, toks požiūris kyla tik iš tokių žmonių, kurie yra nesusidūrę su LGBTQ+ žmonėmis.

„Čia tikrai ne religijos klausimas, čia žmogaus kultūros, empatijos (...) ir žmogaus teisių klausimas. Žmonės turi arba neturi pagarbos. Kiti pasilieka tame požiūryje, kuris juos lydi nuo tarybinių laikų. (...)

Kartais vaikus net labiau myli ir vertina tokiose šeimose nei tose vadinamose „tradicinėse“ šeimose. (...) Aš nematau, kur čia kas griautų tas „tradicines“ šeimas. Taip gali kalbėti žmogus, kuris nesusidūrė su tuo“, – svarstė kunigas.

Seimo pavasario sesijoje prieš Partnerystės įstatymo projektą iš 11 balsavusių LSDP frakcijos narių balsavo 5. V.Andriukaitis partijos rengtoje diskusijoje stebėjosi, kad partijos nariai vis dar yra nusistatę prieš tokius pokyčius.

„Aš klausiu LSDP narių, ar jūs suvokiat, kad diskutuojat apie normalius žmones, kurie turi teisę į viską, net ir įsivaikinimą?“ – klausė V.Andriukaitis.

LSDP pirmininkės pavaduotojas, politologas Liutauras Gudžinskas sakė, kad pavasarį pakankamo palaikymo nesulaukęs Partnerystės įstatymo projektas galėtų vėl grįžti į Seimą ir būtų priimtas, tačiau tam reikia užsitikrinti palaikymą. Politologas pabrėžė, kad ypač svarbus ir LSDP vaidmuo.

„Yra tam tikras šansas, kad įstatymo projektas, kuris dabar grąžintas tobulinti, galėtų būti Seimo priimtas, jei būtų palaikymas ne tik iš valdančiosios koalicijos ir iš opozicinių partijų atstovų. Čia LSDP partijos pozicija labai reikšminga.

Eidami į rinkimus mes deklaravome tam tikrus orumo siekius ir vienas iš jų yra būtent pritarimas Partnerystės idėjai. (...) Jeigu ir tarp kitų opozicijos narių atsirastų daugiau empatijos, tai tą (projekto priėmimą – aut.) galima būtų matyti“, – sakė L.Gudžinskas.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.