Tokį sprendimą Pekinas priėmė reaguodamas į Taivaniečių atstovybės Vilniuje atidarymą šią savaitę.
Tai reiškia, kad Vilniuje ir Pekine nebedirbs Kinijos ir Lietuvos ambasadoriai, o diplomatinėms atstovybėms vadovaus žemesnio rango diplomatai – reikalų patikėtiniai.
„Kinijos vyriausybė turėjo sumažinti diplomatinius santykius tarp dviejų šalių, (...) siekdama apsaugoti savo suverenitetą ir pagrindines tarptautinių santykių normas“, – teigiama sekmadienio rytą išplatintame ministerijos pranešime.
„Lietuvos vyriausybė turi prisiimti visas iš to kylančias pasekmes“, – rašoma jame.
Kinijos URM pridūrė, kad Lietuvos veiksmai sukūrė „blogą precedentą tarptautinėje erdvėje“.
Prieš kelis mėnesius Kinija jau atšaukė savo ambasadorių Lietuvoje ir pareikalavo, kad Lietuva padarytų tą patį. Ambasadorė Diana Mickevičienė į Vilnių konsultacijoms grįžo rugsėjo pradžioje.
Kiniją pykdo Lietuvos sprendimas leisti Taivaniečių atstovybei veikti pavadinime naudojant salos vardą, nes Pekinas tame įžvelgia Taivano mėginimus veikti kaip nepriklausomai valstybei.
Kitur pasaulyje Taivano atstovybės veikia sostinės Taibėjaus vardu, nusistovėjus tarptautiniam sutarimui, kad toks pavadinimas neprieštarauja „vienos Kinijos“ politikai, neleidžiančiai Taivano traktuoti kaip atskiros valstybės.
Lietuvos verslininkai sako, kad dėl Vilniaus ir Pekino nesutarimų prekyba su šia Azijos šalimi gerokai apsunko.
Lietuva dar pavasarį išstojo iš Vidurio ir Rytų Europos šalių bendradarbiavimo formato su Kinija 17+1, pastaraisiais metais stiprino ryšius su kitomis Tolimųjų Rytų šalimis.
