Įvertinimas nustebino
Kandidatūras prestižiniam apdovanojimui gauti kasmet siūlo patys vilniečiai: bendruomenės, verslo, mokslo, sporto ir meno sričių atstovai. Kiekvienais metais savivaldybė sulaukia bent keliasdešimt kandidatūrų. Prestižinis apdovanojimas jau buvo įteiktas architektui Audriui Ambrasui, rašytojai Kristinai Sabaliauskaitei, mados dizaineriui Juozui Statkevičiui, operos solistei Asmik Grigorian ir daugybė kitų, Vilniui neabejingų, jam ir jame dirbančių savo srities profesionalų.
Praėjusiais metais apdovanojimą už konceptualaus meno ir architektūros sinergiją atsiėmė architektų tandemas Ona Lozuraitytė ir Petras Išora. Užsienyje patirties įgiję, tačiau galiausiai į Vilnių kurti grįžę architektai, jau spėjo nustebinti ne vienu ypatingu projektu.
„Buvome labai laimingi, nors kiek nustebę dėl mums, kaip gana jauniems (architektūros laiko skalėje) architektams parodyto pasitikėjimo ir vertinimo. Mums buvo garbė ir įpareigojimas Vilniaus miesto apdovanojimą už šiuolaikinio meno ir architektūros sinergiją atsiimti greta kitų ryškių ir visiems mums svarbių asmenybių ar kolektyvų.
Įvertinome tai pirmiausia kaip pradedančią aktualėti mūsų kartą, kuri susiduria jau su kiek kitokiais iššūkiais nei kad mūsų dėstytojų karta. Išties džiaugiamės, kad mūsų pastangos liko pastebėtos miesto ženklų žemėlapyje. Šv. Kristoforo svorį dalijomės su daugybe kolegų, su kuriais teko pastaruosiuos metus kurti. Architektūra šiandien kaip niekad reikalinga kaip bendradarbiavimo erdvė“, – kalbėjo architektai.
Indėlis miestui ir visuomenei
Už visuomenei atvertą ir saugomą Vilniaus bažnytinį meną Šv. Kristoforo statulėlė pernai keliavo ir į Bažnytinio paveldo muziejaus direktorės, menotyrininkės dr. Sigitos Maslauskaitės-Mažylienės rankas. Pašnekovė pabrėžia: šis apdovanojimas – visos muziejaus komandos nuopelnas.
„Kas prieš penkerius ar šešerius metus atrodė neįmanoma, galiausiai tapo realybe: lankytojams buvo atverta iki tol niekada nenaudota šiaurinė Vilniaus katedros požemių dalis. Ilgą laiką niekas nė nemanė, kad kada nors ją bus įmanoma paversti ekspozicijų erdve. Ne tik muziejininkai, bet ir archeologai, antropologai bei kiti specialistai susivienijo tam, kad be didžiulių investicijų, iki tol niekada nenaudotus Vilniaus katedros požemius būtų įmanoma pritaikyti lankymui“, – kalbėjo S. Maslaukaistė-Mažylienė.
2000 metais, kuomet, baigusi studijas Romoje, grįžo į Lietuvą ir pasinėrė į bažnytinio meno pasaulį, pašnekovė teigė išsyk pajutusi, kad žavus bažnytinio Lietuvos paveldo lobynas sunkiai pasiekia visuomenę, yra sunkiai perskaitomas ir šiandienos žmogui vargiai suprantamas.
„Tuomet supratau, kad reikia tarpininko, galinčio paprasta kalba, kiek tas įmanoma, paaiškinti tai, ką Lietuvos mokslininkai, menotyrininkai yra ištyrę. Aš galiu būti kaip vertėja, žinios skleidėja. Tą pradėjau daryti po studijų Romoje, o vėliau atsirado platforma – 2009 metais atidarytas Bažnytinio paveldo muziejus. Tai – pirmasis muziejus Vilniuje, kuris, norėdamas sudominti lankytojus, dar 2010-aisiais pasitelkė išmaniąsias technologijas. Jaučiau, kad turiu įkvėpimo, noro ir jėgų aiškinti, kas ta krikščioniškoji ikonografija ir kodėl ji mums, nepriklausomai nuo religinių pažiūrų, pasaulėžiūros, tiesiog kaip nacionalinio pasididžiavimo objektas, yra svarbi“, – paaiškino pašnekovė.
Muzika vienija skirtingas kartas
Už vargonų muzikos sklaidą apdovanojimas įteiktas vargonininkei bei Religinės muzikos centro vadovei prof. Renatai Marcinkutei-Lesieur. Šv. Kazimiero bažnyčioje kartu su profesoriumi Leopoldu Digriu kiekvieną savaitę vargonininkė organizuoja nemokamus koncertus visiems besižavintiems klasikine muzika.
„Šie koncertai svarbūs tuo, kad buria Vilniaus bendruomenę, žmones, mylinčius muziką, mat įėjimas į nemokamas. Žmonės gali ateiti šeimomis, ką mes ypač pastebime vasarą. Koncertuose dalyvauja tėvai su vaikais, mamos su mažyliais vežimėliuose, atveža tėvus. Vis dažniau koncertuose dalyvauja neįgalių žmonių. Mūsų misija pandemijos metu ypatinga: mes ilgą laiką buvome uždaryti namuose, spektaklius stebėjome internetu, bet juk mūsų klausytojas yra tas, kuris ir taip internete praleidžia didžiąją darbo dienos dalį, todėl nebenori dar ir muzikos klausyti internetu. Žmonės ateina į bažnyčią, kur skamba gyva muzika, puiki akustika, pasakiški vargonai, kur klausytojai apgaubiami sakralios muzikos garsų. Čia ir matau mūsų misiją. Koncertų organizavimui reikia labai daug laiko ir energijos. Jeigu nepamatytum išeinančių žmonių šiltų akių, šypsenų, nežinau, kur reikėtų ieškoti atpildo.
Vyresnio amžiaus žmonės ateina į kiekvieną koncertą, mėgaujasi jais, o aš matau jų veidus. Jie laukia tų koncertų. Švytintys vilniečių veidai – tas atpildas, dėl kurio verta investuoti didžiąją savo laiko dalį“, – kalbėjo pašnekovė.
Ar svarbus apdovanojimas? R.Marcinkutė-Lesieur patikina: be galo. „Jeigu miestas nusprendė, kad tai, ką mes darome, yra svarbu, man negali būti didesnio įvertinimo. Kad žmonėms tai svarbu aš mačiau, kad man svarbu dalytis tuo, kuo galiu, irgi, bet jei ir miestui svarbu, ką mes galime jam duoti, tai yra svarbiausia“, – pabrėžė pašnekovė.
Pirmiausia įteikta prestižinė Ernsto von Siemenso fondo premija, tuomet Šv. Kristoforo statulėlė – tokia sėkmė pastaruoju metu lydėjo ansamblį „Synaesthesis“. Šv. Kristoforo apdovanojimas kolektyvui įteiktas už nuopelnus šiuolaikinei muzikai.
Ernsto von Siemenso fondo ansamblių prizą „Synaesthesis“ skyrė kompetentinga komisija, ansamblio veikloje įžvelgusi originalumą ir ryškų atlikėjų braižą.
„Kadangi 2019 gavome Vilniaus trupės vardą, aplankė malonus pojūtis, kad laikomės pažado profesionaliai atstovauti savo miestui. Kaip Vilniuje veikiantis kolektyvas visuomet buvome natūrali miesto dalis, imdavomės to, kas mums šiuo metu čia yra aktualu, o gal kartais ir su intencija papildyti tuo, ko trūksta. Per visus veiklos metus stebėjome pozityvų pokytį ir vis augantį susidomėjimą šiuolaikine muzika. Prie to jaučiamės ir prasmingai prisidėję, nes dėmesio į dabarties muziką nukreipimas – vienas iš mūsų veiklos tikslų“, – kalbėjo ansamblio vadovė Marta Finkelštein.
Mokslininkų pastangos ateities problemoms spręsti
Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (VU GMC) profesoriui Daumantui Matuliui Šv. Kristoforo apdovanojimas įteiktas už nuopelnus mokslui ir Vilniaus garsinimą pasaulyje.
„Šių metų pradžioje buvau labai nustebintas ir nudžiugintas išgirdęs, kad esu apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. Man Vilnius yra mano gimtasis miestas, bet taip pat miestas, iš kurio buvau išvažiavęs ilgam dešimtmečiui ir dažnai pasvajodavau, kad kažkada galėsiu sugrįžti ir prisidėti prie savo miesto, sykiu visos šalies vystymosi. Man atrodo, kad mokslas yra vertybė, kad mes, net ir nebūdami mokslininkai, turime mokytis visą gyvenimą. Visuomet yra ką tyrinėti“, – kalbėjo garsus biotechnologas.
Mokslininkui svarbiausias Vilniaus miesto apdovanojimas įteiktas už laboratorijos įsteigimą, kolektyvo mokymą, taip pat pasiektus rezultatus – publikuota daugiau kaip 100 mokslinių straipsnių apie vaistų kūrimą. „Savo tyrimuose bandome paaiškinti ir pritaikyti energijas, kurias galime išmatuoti, kai vaistų molekulės sąveikauja su žmogaus kūno baltymų molekulėmis. Tos energijos padeda suprasti, kurios medžiagos gali suveikti kaip vaistai. Tuos mūsų darbus pastebėjo ir nemažai užsienio mokslininkų. Nors ir nėra produktų, kuriuos galėtume parduoti, tačiau sukurtos žinios yra svarbios ir cituojamos kitų mokslininkų. Tai ir yra kaip tam tikras mokslininkų vertinimo aspektas“, – pasakojo profesorius.
Svarbi kiekviena istorija
„Kartais užgniaužę kvapą klausomės, kokį sudėtingą ir ilgą kelią iki savo sėkmės tenka nueiti talentingiems žmonėms, tad norisi, kad bent jau mes neliktume nepastebėję talentų, kurie pasauliui pristato ne tik save, bet ir Vilnių“, – sako mero pavaduotoja E.Tamošiūnaitė ir kviečia aktyviai reikšti savo nuomonę, kurie asmenys, sostinės bendrovės, įmonės ar organizacijos per 2021 m. labiausiai šalyje ir už jos ribų garsino Vilniaus vardą, kas vertas 2021 m. Šv. Kristoforo statulėlės laureato vardo. Iš pateiktų kandidatų, komisija atrinks 10 labiausiai nusipelniusių.
Šv. Kristoforo apdovanojimams gali būti nominuojami asmenys, organizacijos bei įstaigos. Nominacijos teikiamos už nuopelnus mokslui, teisėsaugai, švietimui, kultūrai ir menui, Vilniaus istorinei atminčiai, sportui, verslui, turizmo plėtrai, labdarai, už pasiekimus architektūros srityje. Taip pat galimos ir kitos vilniečių pasiūlytos nominacijos.
Kandidatūrų laukiama iki 2021 m. gruodžio 2 d. (įskaitytinai).
Pasiūlymus galima pateikti ir paštu: Apdovanojimų Šv. Kristoforo statulėlėmis sekretoriatui (Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius) arba el. paštu kulturos@vilnius.lt.
Daugiau informacijos tel. (8 5) 211 2527.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
