Pirmiausiai viešąją erdvę nustebino prezidento Gitano Nausėdos teiginys, kad su A.Lukašenka reikia kalbėtis, vėliau – užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio pareiškimas, kad Prezidentūra apie A.Merkel skambutį žinojo iš anksto, bet ministerijos neinformavo.
Naujienų portalo lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ europarlamentarė Rasa Juknevičienė ir buvęs premjeras Gediminas Kirkilas įvertino, kas galėjo paskatinti prezidentą pakeisti nuomonę dėl pokalbių su diktatoriumi ir tai, ar turėtų būti nutrauktas detektyvas dėl negautų Prezidentūros žinučių.
Skambutis paliko įspūdį?
Praėjusią savaitę G.Nausėda interviu BBC teigė manantis, kad neteisėtos migracijos krizė galėtų būti sprendžiama kreipiantis ir į A. Lukašenką. „Manau, kad yra galimybių išspręsti krizę kreipiantis ir į poną Lukašenką, kaip ką tik tai padarė Angela Merkel. Mes turime kalbėtis su žmogumi, kuris atsakingas už tai, kas vyksta pasienyje“, – sakė G.Nausėda.
Tiesa, dar savaitę prieš šalies vadovas interviu naujienų portalui „15min“ teigė, kad „Europos Sąjunga nesikalba su vadovais, kurie yra nelegitimūs“.
Europos Parlamento (EP) narė, konservatorė Rasa Juknevičienė laidos metu teigė nustebusi, kad prezidentas G.Nausėda per savaitę pakeitė nuomonę dėl to, kiek reikia ar nereikia kalbėtis su A.Lukašenka.
„Man atrodo, kad daugeliui sunku spėti su tais viražais, kada ta nuomonė keičiasi“, – pastebėjo europarlamentarė.
Vis dėlto, konservatorė turėjo savo paaiškinimą, kodėl prezidentas galėjo pakeisti savo nuomonę ir palaikyti A.Merkel sprendimą kalbėtis su A.Lukašenka. R.Juknevičienė teigė prisimenanti jos pačios patirtas emocijas, kada pirmą kartą lankėsi Pentagone, susitiko su svarbiais JAV politikais.
„Ir man atrodo, kad skambutis prezidentui iš A.Merkel kanceliarijos – visai tai ne priekaištas, tiesiog natūrali būsena – žmogui, kuris galbūt dar neturėjo tokio tiesioginio ryšio su A.Merkel, kaip D.Grybauskaitė turėjo daugybę metų, iš tikrųjų daro įspūdį.
Turbūt susigūžti, galvoji: „Juk čia didžiulis įvykis – man paskambino A.Merkel arba jos atstovai“, – įvertino R.Juknevičienė.
„Jeigu tau dar skambina BBC, tikrai pasijunti toks „centriukas“, – pridūrė ji.
Kito tokio atvejo nebuvo?
Buvęs premjeras, buvęs socialdemokratų lyderis bei Regionų partijos garbės pirmininkas Gediminas Kirkilas teigė, kad R.Juknevičienės iškelta versija dėl G.Nausėdos požiūrio į A.Merkel skambutį – įtikinanti.
Buvęs Seimo narys teigė, jog G.Nausėdos vietoje būtų elgęsis kitaip.
„Ką aš daryčiau šioje situacijoje? Pakviesčiau premjerę, galbūt ir ministrą, net ir pasitarti, nes skambutis buvo dėl ko? A.Merkel konsultavosi su partneriais. Tai visiškai logiška pasikviesti Vyriausybę“, – įvertino ilgametis politikas.
G.Kirkilas atmeta argumentus, kad tokioms konsultacijoms pritrūko laiko. „Pranešta buvo iš anksto, kokio laiko nebuvo? Visiems reikėjo dalyvauti, išklausyti informaciją ir pasitarti, kaip toliau veikti“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Buvęs premjeras įsitikinęs, kad būtent prezidentas, kaip aukščiausias valstybės pareigūnas, nesvarbu, kad ir kokį požiūrį į konservatorius turėtų, pirmas turėtų bandyti kalbėtis. Mat kito tokio nesikalbėjimo atvejo, anot ilgamečio politiko, praktiškai nebuvo.
„Pas mus nebuvo net tokio atvejo, išskyrus A.Brazausko kadencijos dalį, kada jo partija buvo valdžioje. Visais kitais atvejais prezidentai dirbo su kitomis partijomis arba kitomis koalicijomis, dažnai priešiškomis, ir rasdavo bendrą kalbą. Buvo visko, bet tokių dalykų tikrai nebuvo“, – įvertino jis.
R.Juknevičienė svarsto, kad pagrindinė šio konflikto priežastis – G.Nausėdos noras pasiekti antrąją kadenciją. Tuo metu G.Kirkilas šia priežastimi abejoja – argumentuoja, kad iki kitų rinkimų dar liko treji metai.
Negautų žinučių detektyvas
Valdančiųjų ir Prezidentūros konfliktas praėjusią savaitę peraugo į naują lygį, kada užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad apie A.Merkel ir A.Lukašenkos skambutį sužinojo ne iš Prezidentūros, o iš užsienio partnerių.
Vienas aukščiausių valstybės pareigūnų sako, kad išsiuntė žinutę, ir apie pokalbį ministerija buvo informuota, tuo metu kitas pareigūnas patikino jokių žinučių negavęs.
Savo ruožtu premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį pranešė, kad su G.Landsbergiu yra sutarusi nebekomentuoti Prezidentūros žinučių temos.
Visuomenė, matydama tokį santykių aiškinimąsi, gali suprasti, kad vienas iš valstybės pareigūnų meluoja arba buvo suklaidintas. Tad ar nevertėtų šios situacijos išsiaiškinti iki galo?
R.Juknevičienė teigė taip pat mananti, kad G.Nausėda ir G.Landsbergis nebeturėtų aštrinti šios temos.
„Gal buvo pakalbėta tarpusavyje, prezidento ir užsienio reikalų ministro susitikimas įvyko. Iš tiesų ši išsakyta pozicija man tinka, kad nebereikia aštrinti. Tai jau žiniasklaidos reikalas išsiaiškinti, politologų, galbūt Seimo narių, kurie norės aiškintis“, – įsitikinusi R.Juknevičienė.
„Tas tarpusavio aiškinimasis, jeigu dalyvauja juose tokio aukšto rango pareigūnai, nemanau, kad prideda pliusų ir valstybei – ir tiems, ir tiems minusai atsiranda“, – pridūrė politikė.
Tuo metu vertindama, ko toliau tikėtis iš Prezidentūros ir valdančiųjų konflikto, teigė didelio konflikto tarp jų nematanti.
„Nematau kažkokio super konflikto – jis tęsiasi, jis permanentinis. Santykiai nėra patys geriausi, kaip galėtų būti, kaip norėčiau, kad būtų ir kad tokie dalykai neišeitų į viešumas. Sunku prognozuoti, manau, kad yra galimybių rasti bendrą kalbą, ypatingai čia svarbus prezidento vaidmuo“, – įvertino konservatorė.
Savo ruožtu G.Kirkilas įsitikinęs, kad šis konfliktas yra pavojingas.
„Dabartinė situacija yra labai pavojinga. Jeigu būtume paprastoje… Dabar turime migrantų krizę, kovidą, kitas problemas. Dabar staiga vadovai aukščiausi, vietoj to, kad dirbtų kaip vienas štabas, jie, kaip paaiškėja, negali vienas su kitu bendrauti“, – kalbėjo buvęs Seimo narys.
„Galima tuos tiltus atstatyti tik pradėjus dirbti kartu“, – pabrėžė G.Kirkilas.
