Valdančiųjų ir G. Nausėdos santykių krizę pranašauja ilgam: prakalbo ir apie slaptą žaidimą (225)

Premjerė Ingrida Šimonytė sako norinti užmiršti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio nepasiekusias Prezidentūros žinutes. Bet ar tai išgelbės pašlijusius valdančiųjų ir prezidento santykius?

 Premjerė I.Šimonytė sako norinti užmiršti užsienio reikalų ministro G.Landsbergio nepasiekusias Prezidentūros žinutes. Bet ar tai išgelbės pašlijusius valdančiųjų ir prezidento santykius?<br> lrytas.lt montažas.
 Premjerė I.Šimonytė sako norinti užmiršti užsienio reikalų ministro G.Landsbergio nepasiekusias Prezidentūros žinutes. Bet ar tai išgelbės pašlijusius valdančiųjų ir prezidento santykius?<br> lrytas.lt montažas.
R.Juknevičienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
R.Juknevičienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
G.Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
G.Kirkilas.<br>T.Bauro nuotr.
I.Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Šimonytė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Šimonytė.<br>M.Patašiaus nuotr.
I.Šimonytė.<br>M.Patašiaus nuotr.
Akimirkos, kai G.Nausėda ir G.Landsbergis vienas kitam šypsojosi, – jau praeitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Akimirkos, kai G.Nausėda ir G.Landsbergis vienas kitam šypsojosi, – jau praeitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Akimirkos, kai G.Nausėda ir G.Landsbergis vienas kitam šypsojosi, – jau praeitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Akimirkos, kai G.Nausėda ir G.Landsbergis vienas kitam šypsojosi, – jau praeitis.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

Nov 25, 2021, 5:58 AM, atnaujinta Nov 25, 2021, 11:19 AM

Buvęs premjeras ir kairiųjų lyderis Gediminas Kirkilas neatmetė, kad valdančiuosius ir prezidentą Gitaną Nausėdą nesutarimai gali lydėti dar trejus metus – iki pat kadencijos pabaigos.

G.Kirkilui antrino ir europarlamentarė konservatorė Rasa Juknevičienė. Politikė lrytas.lt laidoje „Ne spaudai“ svarstė, kad G.Nausėdos veiksmus lemia būsimi prezidento rinkimai.

Dar viena krizė valdančiųjų ir prezidento santykius ištiko po to, kai Prezidentūra praėjusią savaitę Vyriausybės neinformavo apie būsimą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambutį Aliaksandrui Lukašenkai.

G.Landsbergis tikina apie jį sužinojęs tik iš partnerių užsienyje ir dėl to apgailestavo.

G.Nausėda aiškino kitaip: „Aš tikrai dabar nesileisiu į tokį nesolidų užsiėmimą, kai man rodoma, kad žinutė buvo išsiųsta ir žinutė kitoje pusėje buvo peržiūrėta, bet iš kitos pusės aš išgirstu, kad žinutė buvo kažkokiu būdu nematyta. Iškeliavo į dausas ar kažkokiu kitokiu būdu liko nepamatyta? Išsiaiškinsime, mes tokias bėdas išspręsime.“

Mato dvi tvirtoves

Iš tiesų panašu, kad praėjusį penktadienį susitikę G.Landsbergis ir G.Nausėda sutarė toliau šios temos nerutulioti. I.Šimonytė antradienį pripažino, kad bent tarp jos ir ministro yra toks susitarimas.

Vis dėlto tiek G.Kirkilas, tiek R.Juknevičienė įsitikinę, kad įvykęs incidentas yra gana reikšmingas ir skandalingas ir turbūt greitai jo užglaistyti nepavyks.

„Ši istorija dar kartą parodė, kad valdančiųjų ir prezidento santykiai yra prasti. Jie tiesiog nebendrauja, nesitaria. Mes matome dvi atskiras tvirtoves“, – laidoje „Ne spaudai“ sakė G.Kirkilas.

Politikos senbuvis svarstė, jog šie santykiai nesusiklostė, kai pasikeitusi valdančioji dauguma pagrįstai ėmė reikšti pretenzijas, kad į Europos Vadovų Tarybos posėdžius turėtų vykti ir premjerė. Tuo metu G.Nausėda užsispyrė ir nesileido į kompromisus.

„Prezidentas yra aukščiausias valstybės pareigūnas. Būdamas jo vietoje, nesvarbu, ką manyčiau apie konservatorius, bandyčiau dirbti kartu. Aišku, ir anksčiau yra buvę visko, bet tokių dalykų neprisimenu“, – kalbėjo Regionų partijos garbės pirmininkas.

Kur nesutarimų šaknys?

R.Juknevičienė įsitikinusi, jog šiuos santykius esą gali temdyti ir tai, kad G.Nausėdai nepavyko šiai Vyriausybei įpiršti savų, su dabartine dauguma nesusijusių žmonių.

Anot europarlamentarės, praktika, kai į Vyriausybę būdavo deleguojami ir keli prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirinkti ministrai, nepasiteisino.

Be to, pasak R.Juknevičienės, nesutarimų kyla ir dėl to, kas šaliai turėtų atstovauti Europos Vadovų Taryboje: „Prezidentas tiesiog nelabai randa sau ten vietos.

D.Grybauskaitė ten jautėsi kaip žuvis vandenyje, ją visi pažinojo, o naujam žmogui, tokiam kaip G.Nausėda, anksčiau nedalyvavusiam užsienio politikoje, neturinčiam pažinčių ir jokių ryšių, taip pat ir partinių politinių ryšių, kurie čia be galo svarbūs, aišku, yra sudėtinga.“

Prislėgė A.Merkel svoris

Kodėl G.Nausėda, ilgą laiką kartojęs, kad A.Lukašenka yra nelegitimus Baltarusijos vadovas ir Europos Sąjunga su juo neturėtų kalbėti, po A.Merkel skambučio į Minską staiga pakeitė nuomonę?

R.Juknevičienė pripažino, kad tokie staigūs prezidento nuomonės pokyčiai ją nustebino: „Daugeliui sunku spėti su tokiais viražais.“

Politikė mano, kad taip galėjo nutikti dėl G.Nausėdą užklupusio vienos autoritetingiausių Europos politikių A.Merkel dėmesio.

Prisimindama savo pirmąjį vizitą į Pentagoną ir emocijas, kurios tada lydėjo jos susitikimus su įtakingais veikėjais, buvusi krašto apsaugos ministrė svarstė, kad G.Nausėdą irgi galėjo paveikti skambutis iš A.Merkel kanceliarijos: „Tai daro įspūdį. Tada gali susigūžti ir imti galvoti: tai labai didelis įvykis – man paskambino A.Merkel ar jos atstovai. O jei kitą dieną dar skambina ir BBC, tai tada pasijunti toks „centriukas“.“

G.Kirkilui ši versija pasirodė įtikinama. Anot buvusio premjero, būtent dėl to prezidentas turėjo pasikviesti premjerę ir ministrą pasitarti: „Juk A.Merkel skambutis buvo dėl ko – ji konsultavosi su partneriais. Tad būtų buvę labai logiška kviestis Vyriausybę ir tartis.“

Kova dėl antros kadencijos

Pagal Konstituciją, prezidentas kartu su Vyriausybe vykdo užsienio politiką. Tačiau kaip rasti išeitį, jei šalies vadovo ir valdančiosios partijos lyderio požiūris imtų skirtis?

Be to, ar nepadaryta klaida, kad į užsienio reikalų ministro postą konservatoriai pasodino savo vadovą, taip sukurdami galimą papildomą įtampą?

G.Kirkilas įsitikinęs, jog tai galėjo būti sąmoningas konservatorių pasirinkimas, kad G.Nausėda negalėtų atmesti šio siūlymo.

Tuo metu R.Juknevičienė tvirtino, esą jokio slapto žaidimo dėl G.Landsbergio nebuvo.

Konservatorė įsitikinusi, kad G.Landsbergis buvo labai gerai pasiruošęs užsienio reikalų ministro pareigoms: „Manau, kad mes po labai ilgo laiko turime užsienio reikalų ministrą, kuris formuoja politiką, aišku, kartu su valdančiąja dauguma. Galbūt kai kam nepatinka tai, kad ji nėra plaukianti pasroviui?“

Be to, R.Juknevičienė linkusi pritarti politologams, kurie svarsto, kad kylančius nesutarimus gali lemti jau prasidėjusi kova dėl antrosios prezidento kadencijos.

„Tai ką, dar trejus metus turėsime tokią padėtį kęsti?“ – replikavo G.Kirkilas.

Jis mano, kad dabartinė valdančiųjų ir prezidento konfrontacija, kai šalis susiduria net su keliomis krizėmis, labai pavojinga: „Jie turėtų dirbti kaip vienas štabas, o aiškėja, kad jie negali vienas su kitu bendrauti, todėl siunčia žinutes.

Neprisimenu, kad buvęs prezidentas Valdas Adamkus jas būtų siuntęs, nors toks komunikavimo būdas tuo metu jau buvo plačiai paplitęs.“

Ar valdantieji ir prezidentas vis dar gali atkurti kiek normalesnius santykius?

„Gali, bet turi dirbti kartu. Iki rinkimų dar treji metai, reikia dirbti ir spręsti krizes. Dabartinė konfrontacija niekam nenaudinga ir niekas Lietuvoje nenori, kad aukščiausia šalies valdžia tarpusavyje šitaip rietųsi“, – mano G.Kirkilas.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.