Smurto artimoje aplinkoje statistika vėl iškėlė Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą: gauta per 50 tūkst. pranešimų

Per metus dėl smurto artimoje aplinkoje gauta daugiau nei 50 tūkstančių pranešimų, o nuo to vis dar labiausiai kenčia moterys, rodo naujausi duomenys. Specialistai įsitikinę, kad šią problemą efektyviai spręsti padėtų ir Stambulo konvencijos ratifikavimas, tačiau tam vis dar stinga politinės valios.

Moteris<br>123rf nuotr.
Moteris<br>123rf nuotr.
Moteris<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Moteris<br> J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje
Smurtas artimoje aplinkoje
 Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
 Viktorija Čmilytė-Nielsen.<br>V.Skaraičio nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Smurtas artimoje aplinkoje<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Birutė Sabatauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Birutė Sabatauskaitė<br>T.Bauro nuotr.
Smurtas<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Smurtas<br>M.Patašiaus asociatyvi nuotr.
Priekabiavimas<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Priekabiavimas<br>V.Ščiavinsko asociatyvi nuotr.
Daugiau nuotraukų (8)

Lrytas.lt

Nov 26, 2021, 10:52 AM, atnaujinta Nov 26, 2021, 11:14 AM

Smurto problemą vadina „antrąja epidemija“

Tarptautinę kovos su smurtu prieš moteris dieną Seime surengta spaudos konferencija „Smurto artimoje aplinkoje prevencijos stiprinimas: kas nuveikta ir ką dar turime padaryti“.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pripažino, kad pažanga smurto prieš moteris srityje nėra labai greita, tačiau ji vyksta.

„Dažnai ji tiesiog vyksta vangiai, lėtai, ir kelia klausimą, ar politikai iš tikrųjų pakankamai gerai suvokia šią temą. Galbūt tai skamba pernelyg pesimistiškai, bet per metus pranešimų, susijusių su smurtu artimoje aplinkoje, yra apie 60 tūkstančių, ir tie skaičiai yra tikrai katastrofiški.

Iš kitos pusės, į tai galima žiūrėti ir taip, kad drąsa kalbėti, drąsa netylėti ir pripažinti, kad tokie dalykai vyksta, drąsa aukai nebijoti kaltinimo ar aplinkinių pasmerkimo, taip pat didėja“, – pažymėjo Seimo pirmininkė.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius aiškino, jog smurtas artimoje aplinkoje, kuris daugeliu atveju yra ir smurtas lyties pagrindu, yra kompleksinė problema, reikalaujanti ryžtingų politinių sprendimų.

„Vykstančią situaciją šiuo metu pavadinčiau antrąja Lietuvoje siaučiančia epidemija, ir mūsų visų pareiga yra padaryti viską, kad ši epidemija ilgainiui liautųsi“, – kalbėjo T.V.Raskevičius.

Pasak Žmogaus teisių komiteto pirmininko, praėjusią savaitę Seimui buvo pateiktos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos, kuriomis siekiama įteisinti Apsaugos orderį. Jis suteiktų realių apsaugos galimybių su smurto artimoje aplinkoje rizika susiduriantiems asmenims.

Seimo narys taip pat vylėsi, kad Seimą netrukus pasieks ir Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimas.

„Turime dar kartą pripažinti, kad nuo smurto artimoje aplinkoje dažniausiai nukenčia moterys. Taip pat noriu apgailestauti, kad Seimui vis dar trūksta politinės valios į politinę darbotvarkę įtraukti Stambulo konvencijos ratifikavimo klausimą – dokumentą, padedantį kovoti su smurtu artimoje aplinkoje lyties pagrindu, nustatantį gaires ir geriausios praktikos pavyzdžius, ko mes galime imtis, kovodami su šia epidemija“, – pabrėžė T.V.Raskevičius.

Gauta per 50 tūkst. pranešimų

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė pabrėžė, kad per 58 tūkst. iškvietimų dėl smurto 2020 metais rodo, kad ir toliau kovojama su smurto pasekmėmis, bet ne su priežastimis.

„Prevencijai kovojant su šiuo reiškiniu turi būti skiriamas tokio paties lygio dėmesys, kaip ir kitiems veiksmams – pagalbai, nukentėjusių apsaugai, baudžiamajam persekiojimui. Privalome nuo mažens su vaikais kalbėtis švietimo įstaigose, kas galime – šeimose, kas yra sveiki, pagarbūs santykiai, o kaip atpažinti žalingus santykius.

Kad nuolatinis skambučių ar socialinių tinklų žinučių tikrinimas, reikalavimas nebendrauti su draugais, nuolatinis klausinėjimas, kur esi, jau pirmųjų ar antrųjų santykių metu nėra meilės išraiška, kaip ir pavydas. Kad nepriklausomai nuo to, kaip esi apsirengusi ar atrodai, tai ne tavo kaltė, jeigu prie tavęs priekabiauja“, – pabrėžė B.Sabaliauskaitė.

Anot jos, svarbu permąstyti tas lyčių nuostatas, kurios pateisina smurtą, o nuoseklus darbas šia kryptimi, pasak kontrolierės, duoda rezultatų. B.Sabaliauskaitė pristatė Alytaus miesto, Jonavos ir Ukmergės rajonų savivaldybėse 2020 – 2021 metais atliktas moksleivių ir mokytojų apklausas, kurios parodė, kaip kito moksleivių vertinimai.

Pavyzdžiui, moksleivių, sutinkančių, kad berniuko elgesys, kai jis tampo mergaitei už kasų, kelią sijoną, yra tiesiog nekaltas dėmesio rodymas, 2020 metais buvo beveik pusė apklaustų moksleivių, o šiemet šis skaičius nesiekė net trečdalio. Taip pat mažėjo kontroliuojančio elgesio pateisinimas.

„Tai rodo, kad sisteminga veikla gali padėti permąstyti tam tikrą elgesį ir nuostatas“, – kalbėjo kontrolierė.

Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Margarita Jankauskaitė pridūrė, jog kompleksinei smurto artimoje aplinkoje problemai spręsti pajungiamas didelis spektras institucijų – tai ir nevyriausybinės organizacijos, ir skirtingoms ministerijos atskaitingos institucijos.

„Labai svarbu, kad atsirastų glaudus bendradarbiavimas ir suvokimas, ką kiekviena institucija daro šioje grandyje. Kuo veikiama nuosekliau, tuo mažau lieka spragų smurtautojui prasmukti, tuo labiau apsaugomi nukentėję žmonės“, – teigė ji.

Priminė Stambulo konvencijos svarbą

Lietuvos žmogaus teisių centro advokacijos vadovė ir teisės ekspertė Monika Guliakaitė priminė, jog 2013 metais Lietuva pasirašė Stambulo konvencijos dokumentą, tačiau tam, kad jis įsigaliotų, jį turi ratifikuoti Seimas.

„Konvencija pripažįsta, kad moterims ir mergaitėms kyla didesnė rizika patirti smurtą dėl lyties nei vyrams, taip pat, jog dėl smurto šeimoje neproporcingai dažniau kenčia moterys, ką iš esmės ir patvirtina Lietuvoje fiksuojama statistika. <...>

Šiandien institucijos ne visada gali tinkamai veikti, siekiant apginti teisėtus lūkesčius ir interesus, todėl Stambulo konvencija suteiktų Lietuvai įrankius ir mechanizmus, padedančius efektyvinti atsaką į smurtą prieš moteris, be to, padėtų suvienodinti ir padidinti nacionalinės teisės ateitį tarptautiniams standartams“, –  sakė specialistė.

Pasak jos, nors Lietuva yra pasižadėjusi tarptautinei bendruomenei ratifikuoti Stambulo konvenciją, politinis procesas yra sustojęs.

„Kita vertus, matome tam tikrų iniciatyvų, kuriomis konvencijos nuostatos yra perkeliamos į nacionalinę teisę – pavyzdžiui, neseniai kriminalizuotas persekiojimas arba jau pateiktos Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo pataisos“, – aiškino M.Guliakaitė.

M.Guliakaitės teigimu, naujoji įstatymo redakcija atneštų reikalingų pokyčių, nemažas dėmesys būtų skiriamas ir švietimui.

„Vis dėlto be šių išvardintų sveikintinų priemonių yra vienas aspektas, dėl kurio nevyriausybinėms organizacijoms, ilgus metus dirbančioms šioje srityje, tenka nusivilti – nacionalinėje įstatyminėje bazėje smurtas dėl lyties vis dar neegzistuoja.

Iki šių dienų apie smurtą lyties pagrindu kalbame nepakankamai, nors statistika akivaizdžiai atskleidžia, jog smurtas artimoje aplinkoje yra smurtas lyties pagrindu. Vis dar nesugebėjome to reglamentuoti įstatyminiu lygmeniu“, – dėstė specialistė.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.