Susitikime dalyvavo ir ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Prezidentas padėkojo už ES ir NATO solidarumą bei paramą Lietuvai, patiriančiai įžūlią hibridinę ataką, ir pažymėjo, kad šiandien, ieškant sprendinių, kaip tokias atakas atremti, glaudaus ir konstruktyvaus bendradarbiavimo tarp ES ir NATO svarba yra kaip niekada didelė.
Pasak Lietuvos vadovo, susitikime aptarta saugumo situacija Baltijos regione ir ypač didelį susirūpinimą kelianti saugumo padėtis aplink Ukrainą.
„Neramina Rusijos karinių pajėgų telkimas prie Ukrainos, taip pat karinės Baltarusijos integracijos į Rusijos karines struktūras ir doktrinas procesai. Tai kelia naujų iššūkių NATO kolektyviniam saugumui. NATO turėtų atitinkamai koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką bei būti visiškai pasirengus duoti atsaką. Be to, migracijos situacija Baltarusijos pasienyje taip pat dar nėra išspręsta“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda akcentavo, kad jei saugumo situacija dar labiau komplikuotųsi, neatmestina, jog būtų prašoma konsultacijų pagal 4-ąjį NATO straipsnį. Pasak prezidento, toks veiksmas būtų koordinuojamas ir derinamas su sąjungininkais.
Susitikime šalys aptarė ir su nelegalios migracijos krize susijusius klausimus: poreikį užtikrinti realią išorinės ES sienos apsaugą, ES migracijos ir prieglobsčio politikos teisėkūros keitimą, fizinio barjero statybos ir infrastruktūros plėtros Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje finansavimą.
Premjerė: negalime pasiduoti šantažui
„Šiandien yra labai svarbi diena, nes dar kartą galime matyti vienybę, kuri šiomis aplinkybėmis yra be galo svarbi. Tai ne tik vienybė tarp ES valstybių narių, kurios patiria hibridinę ataką, ne tik vienybė palaikant Ukrainą ar kitas ES Rytų partnerystės valstybes, aplink kurias kaupiasi nauji debesys, bet ir vienybė tarp dviejų mums labai svarbių organizacijų, kurios mūsų saugumui yra esminės“, – sakė premjerė I.Šimonytė.
Vyriausybės vadovė pabrėžė galimybę pasidalinti naujausia informacija ir įžvalgomis su NATO generaliniu sekretoriumi ir EK pirmininke bei aptarti, kaip kartu galima atliepti iškilusius saugumo iššūkius.
„Atakos tikslas – privesti Europos Sąjungos nares ir ES kaip instituciją atsisakyti savo vertybių ir pasiduoti šantažui. Svarbu ir toliau dėti pastangas, kurios mažintų spaudimą ir galimybes apgautiems žmonėms atvykti į ES – Baltarusijos pasienį ir taip tapti A. Lukašenkos hibridinės atakos aukomis“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Vyriausybės vadovės teigimu, situacijos sprendimą apsunkina tai, kad visada turime bėgti paskui labai pikto proto užmačias, numatyti, kur gali iškilti naujos problemos.
„Ne tik šis darbas, bet ir Europos Komisijos pasiūlytos teisėkūros iniciatyvos gali padėti šį klausimą spręsti operatyviau ir sklandžiau. Tai yra labai laiku ir vietoje pateikti pasiūlymai, nes nei galiojantys teisės aktai dėl sankcijų, nei migracijos ir prieglobsčio neatliepia dabartinės situacijos. Ir tai yra natūralu, nes Europos Sąjungai būtų labai sunku numanyti, kokių ginklų ir priemonių gali griebtis žmogus, siekiantis bet kokia kaina išlikti valdžioje“, – sakė premjerė.
Ministrė Pirmininkė pažymėjo, kad svarbiausia ir toliau išlikti vieningiems ir prisiminti, nuo ko viskas prasidėjo ir, kodėl esame ten, kur esame.
„Visa tai prasidėjo dėl to, kad iš Baltarusijos žmonių buvo atimta teisė spręsti savo likimą ir ES šią situaciją įvertino vieningai. Bet koks spaudimas atsitraukti nuo savo vertybių, principų ir kažkaip derėtis tiesiog leistų tokiems žmonėms kaip ponas Lukašenka įsitikinti, kad blogas elgesys apsimoka“, – akcentavo I. Šimonytė.
Premjerė pažymėjo, kad jau dabar yra ne vienas šimtas žmonių, įkliuvusių į šios situacijos spąstus, todėl reikia dar intensyvesnių pastangų ir tarptautinių organizacijų įsitraukimo grąžinant Baltarusijoje įstrigusius žmones į kilmės šalis.
„Dezinformacija – ta sritis, kurioje Europos Komisija ir NATO, dirbdamos ranka rankon su valstybėmis narėmis, gali pasiekti gerų rezultatų. Tai yra labai svarbus kovos frontas šioje hibridinėje atakoje. Europos Sąjunga, kuri yra teisės viršenybės, pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, žodžio laisvei erdvė, tikrai negali tapti įkaite režimų, kuriuose viskas yra priešingai“, – kalbėjo Vyriausybės vadovė.
Ministrė Pirmininkė padėkojo NATO generaliniam sekretoriui ir Europos Komisijos pirmininkei už pagalbą ir išreiškė įsitikinimą, kad vienybė bus išlaikyta ir pavyks rasti įrankius atsakyti į šią situaciją.
NATO ir EK žada stiprinti partnerystę
Reaguojant į Minsko sukeltą migracijos krizę prie ES sienos, Vilniuje sekmadienį viešintys NATO ir Europos Komisijos vadovai pažadėjo stiprinti partnerystę.
„Kadangi hibridinės grėsmės tampa vis aštresnės, turime perkelti mūsų bendradarbiavimą į aukštesnį lygį. Štai kodėl mes dirbame su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu dėl naujos ES ir NATO deklaracijos. Mūsų tikslas – atnaujinti ir papildyti politinį įsipareigojimą stipriai ES ir NATO partnerystei“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė U. von der Leyen.
Taip ji kalbėjo po Prezidentūroje vykusio susitikimo su prezidentu G.Nausėda, premjere I.Šimonyte ir NATO generaliniu sekretoriumi J.Stoltenbergu.
NATO vadovas pareiškė, kad ši Minsko kurstoma migrantų krizė yra „ciniška ir nehumaniška“.
„NATO ir ES bendradarbiauja spręsdamos įvairius saugumo klausimus, taip pat ir kovodamos su hibridinėmis grėsmėmis. Tad šiandien aptarėme, kaip galėtume paspartinti savo partnerystę, įskaitant ir naują bendrą deklaraciją“, – teigė NATO vadovas.
Jis pridūrė, kad šalys yra „stipresnės ir saugesnės“, kai veikia išvien.
Neatmeta, kad prašys konsultacijų
Su NATO generaliniu sekretoriumi J.Stoltenbergu ir Europos Komisijos pirmininke U. von der Leyen susitikęs prezidentas G.Nausėda teigė, jei padėtis ES ir Baltarusijos pasienyje komplikuotųsi, nėra atmetama galimybė konsultuotis dėl NATO ketvirtojo straipsnio panaudojimo. Anot prezidento, toks veiksmas turėtų būti suderintas su kaimyninėmis sąjungininkėmis.
„NATO turėtų koreguoti savo planus, strategiją ir taktiką, turi būti pasirengusi galimam atsakui. Jei saugumo situacija dar labiau komplikuotųsi, neatmetame, kad galėtumėme kreiptis ir prašyti konsultacijų pagal ketvirtąjį NATO straipsnį. Kaip žinoma, šitą dalyką gali daryti bet kuri sąjungininkė, kai manoma, kad kyla grėsmė jos saugumui ir teritoriniam vientisumui“, – kalbėjo prezidentas.
G.Nausėda pabrėžė, kad toks veiksmas turėtų būti koordinuotas tarp regionų sąjungininkų. Anot prezidento, migracijos krizė vis dar lieka neišspręsta ir nenuspėjama, todėl reikia ruoštis bet kokiam scenarijui.
„Baltarusijos režimo hibridinio išpuolio sukelta migracijos krizė dar nėra išspręsta ir, mūsų vertinimu, artimiausiu laiku būtų sudėtinga tikėtis jos sprendimo. Ji išlieka tiek sudėtinga, tiek labai sunkiai nuspėjama. Galima net neabejoti, kad Lukašenkos režimas ir paramą reiškiančios jėgos nesiliaus ir toliau testuoti visomis priemonėmis ir taktikomis Vakarų pasaulio vienybę, gebėjimą reaguoti ir atremti nelegalios migracijos hibridines atakas“, – teigė G.Nausėda.
