„Mes stebime situaciją ir matome, kad tūkstančiai neteisėtų migrantų šiuo metu yra Baltarusijoje ir kol tie asmenys nėra sugrįžę į kilmės šalis, tol mes matome galimas rizikas”, – antradienį Seime sakė A. Bilotaitė.
„Taip pat matome naujas tendencijas, matome naujus būdus, kaip kriminalinio pasaulio atstovai dalyvauja neteisėtų migrantų gabenime, matome naujas tendencijas, kai bandoma gabenti organizuotai krovininėmis transporto priemonėmis, todėl mes, matydami visas šias rizikas, kad situacija nėra išspręsta, siūlome nepaprastąją padėtį pratęsti iki sausio 15 d. Turime būti pasiruošę bet kokiems galimiems scenarijams, kurių galime tikėtis iš Baltarusijos režimo”, – pridūrė ministrė.
A. Bilotaitės teigimu, atsižvelgiant į naujas rizikas, jau dabar yra sustiprintos sienos apsaugos pajėgos.
„Mes jau dabar esame sustiprinę savo pajėgas ir žymiai intensyviau tikriname transporto priemones, turime tam tikrą specialią techniką, tai yra dūžių matavimo prietaisas, rentgenas, bendradarbiaujame su muitinės departamentu ir stebime situaciją”, – kalbėjo A. Bilotaitė.
ELTA primena, kad antradienį Seime buvo registruotas naujas projektas dėl nepaprastosios padėties pratęsimo pasienyje su Baltarusija, kuriame nebeliko siūlymo šią padėtį įvesti pasienyje su Lenkija. Vyriausybė nepaprastąją padėtį pasienyje su Lenkija įvesti siūlė dėl antrinės migracijos rizikos.
Nuo lapkričio 10 d. pasienio ruože prie Lietuvos sienos su Baltarusija ir 5 kilometrų į valstybės gilumą nuo jo bei užsieniečių apgyvendinimo vietose mėnesiui buvo įvesta nepaprastoji padėtis.
Nutiesta daugiau negu 120 km koncertinos
A.Bilotaitė teigė, kad Lietuvos pasienyje su Baltarusija jau nutiesta 123 kilometrai koncertinos. Jos teigimu, tiek koncertinos tiesimui, tiek fizinio barjero statymui įtakos neturės tai, kad fizinio barjero projektą įgyvendinančios įmonės „EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas pasitraukė iš einamų pareigų.
„Šiuo metu yra nutiesta daugiau negu 120 km koncertinos, ir planas yra, kad per metus laiko mes turėtume fizinį barjerą visame pasienio ruože. Kol kas kažkokių rizikų nematome, ir aš labai tikiuosi, kad viskas sėkmingai judės į priekį, nes fizinis barjeras yra labai svarbi priemonė, kuri mums prevenciškai gali padėti apsisaugoti nuo neteisėtų migrantų“, – Seime sakė A. Bilotaitė.
Vasaros pabaigoje buvo priimtas sprendimas dėl fizinio barjero įrengimo Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, jis turi būti įrengtas per metus. Už šio projekto įgyvendinimą atsakinga valstybės įmonė EPSO-G. Preliminari projekto kaina – 152 mln. eurų. Fizinio barjero įrengimą prižiūri Projekto priežiūros komisija, kuriai vadovauja premjerė Ingrida Šimonytė.
Energijos perdavimo ir mainų įmonių grupės „EPSO-G“ vadovas Rolandas Zukas, artėjant kadencijos pabaigai 2022 metais, nusprendė baigti darbą įmonių grupėje ir nuo sausio 3 dienos pasitraukti iš generalinio direktoriaus pareigų. Bendrovės valdyba patenkino jo prašymą.
